Pasitinkant Rugsėjo 1-ąją, trūksta ir pedagogų. Profesorius Eugenijus Jovaiša neabejoja, kad mokyklų uždarymas yra simptomas, rodantis valstybės nenorą rūpintis regionais.

Blogas ženklas

Beje, naujoji tvarka yra kiek lankstesnė nei buvusi iki šiol, todėl galima tikėtis, kad mokyklų skaičius pradės mažėti lėčiau. Savivaldybės gali išlaikyti vyresniąsias gimnazijų klases, jei prie jų finansavimo prisideda 50 proc.

Absurdiška yra tik tai, kad 50 proc. reikia prisidėti nepriklausomai nuo to, ar iki 21 mokinio trūksta vieno, ar 10.

Eksparlamentaras, buvęs dabar jau nebeegzistuojančio Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius prof. E.Jovaiša „Vakaro žinioms” sakė, kad mokyklų uždarinėjimas yra blogas ženklas bet kuriai šaliai.

„Mokyklų uždarymas yra kompleksinė problema, rodanti, kad valstybė nusisuka nuo provincijos, orientuojasi tik į megapolius ir daro, kad Lietuva būtų miestų, o ne regionų valstybė. Tokia politika lemia, kad kaimai ir miesteliai toliau tuštėja.

Tiesa, pastaruoju metu pradedama suvokti, kad megapoliai nėra išeitis, „Teltonika” ir kiti verslai daug investuoja į Molėtus, Tauragę. Tai suteikia vilčių, kad provincija visiškai nesužlugs, tačiau tokios pozicijos turi laikytis ir politikai.

O kai uždaroma mokykla – tai jau rimtas smūgis ją turėjusiai gyvenvietei. Jau vien dėl to, kad mokyklos daug kur buvo likusios paskutiniu kultūros židiniu.

Be to, uždaryta mokykla reiškia ir tai, kad bedarbiais tampa keli mokytojai, valytoja, gal ūkvedys ir t.t. Ir tada juos turi išlaikyti valstybė. O ir jaunos šeimos tikrai nesirinks kaimo ar miestelio, kur nėra mokyklos”, – dėstė prof. E.Jovaiša.

Klaidos ištaisyti nebeįmanoma

Pasak jo, kiekvienos mokyklos uždarymas yra katastrofa ne tik švietimui, bet ir kultūrai.

„Tačiau net kai suprantama, kad buvo padaryta klaida, iš naujo atidaryti mokyklos neįmanoma – labai sunku atkurti infrastruktūrą, susigrąžinti išblaškytus mokytojus. Taip atsitiko su Dauglaukiu – kaimu Tauragės rajone, kur prieš keliolika metų buvo uždaryta vienintelė mokykla.

Dabar visi supranta, kad buvo padary

ta klaida. Dabar vaikai po keliolika kilometrų turi važinėti pirmyn atgal į Tauragę, labai anksti keltis – sušalę, nepavalgę, neišsimiegoję ir t.t. Tai – nusikaltimas. Norvegijoje, jei kaime trūksta mokytojo, jį sraigtasparniu skraidina, tačiau vaikų nesiuntinėja”, – tvirtino E.Jovaiša.

Ne viską galima matuoti pinigais

Profesorių stebina, kad net ir švietimas vertinamas pinigais – mokyklos uždaromos, nes esą neapsimoka jų išlaikyti.

„Negalima visko matuoti pinigais. Be to, kaip minėjau, uždarant mokyklą ne visada ir sutaupoma, nes padidėja bedarbių, kuriuos valstybei reikia išlaikyti, skaičius. Nesąmonė yra ir argumentas, kad mokykla, kurioje yra 50 ar mažiau mokinių, turi būti uždaryta, nes ten nėra ugdymo kokybės.

Kaip tik atvirkščiai – kokybė blogesnė yra ten, kur vienoje klasėje yra po 25 ar 30 vaikų. Normaliausias įmanomas skaičius yra 15 vaikiukų klasėje”, – įsitikinęs E.Jovaiša.

Daugybė absurdų

Pašnekovo teigimu, švietime pridaryta daugybė nesąmonių. Visų pirma mokyklų tinklas, įsteigiant pradines, pagrindines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas, privertė vaikus migruoti iš vienos ugdymo įstaigos į kitą, neturėti nuolatinės klasės, nuolatinių mokytojų, o tai esą yra jauno žmogaus pripratinimas prie migracijos.

Profesorius taip pat nesuvokia, kodėl sugalvoti tarpiniai žinių patikrinimai, taip keliant įtampas jauniems žmonėms.

„Argumentuojama, kad tarpinių patikrinimų reikia, nes negalima tikėti mokytojų objektyvumu išvedant metinį balą. Tačiau profesorius Gediminas Merkys padarė tyrimą ir nustatė, kad mokytojo išvesti pažymiai absoliučiai koreliuoja su brandos egzaminų pažymiais. Koks mokytojas rašys dešimtuką vaikui, kuris net iki penketo „netempia”? Sunku suvokti tokį požiūrį”, – stebėjosi E.Jovaiša.

Pasak jo, esą tikinama, kad taupoma ne tik mokyklas uždarinėjant, bei ir jas reorganizuojant. Tačiau, pašnekovo teigimu, išlaidos kaip tik būna dar didesnės.

„Reikia skyrių kontroliuoti per nuotolį, daugybės papildomų raštų, pastato išlaikymas vis tiek kainuoja tiek pat, kiek kainavo, kai jame buvo ne filialas, o atskira mokykla. Kas iš to, kad mokykla pakeičia juridinę formą, jei niekas nuo to nepasikeičia?”, – nesupranta E.Jovaiša.

Reikia ne mokyklų, o gerų mokyklų

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas į švietimą žiūri kitaip nei E.Jovaiša.

„Jei mokykla yra skaitlingesnė mokiniais, gauna didesnį biudžetą. Kai gauna didesnį biudžetą, gali geriau realizuoti ugdymo planą. Todėl mažesnės reorganizuojamos. Kitaip tariant, jei savivaldybės vienoje mokykloje yra 200 vaikų, o kitoje – 100, jas sujungiant bus 300 vaikų. Be to, apjungus mokyklas mažėja administracinės išlaidos, jos gali lengviau samdyti specialistus, nes gali pasiūlyti didesnes algas.

Be to, mokyklų uždarinėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į kontekstą – kiek toje gyvenvietėje yra jaunų šeimų, ar jų daugėja, ar mažėja ir t.t. Vertinu ministerijos pastangas išsaugoti regionines mokyklas. Reikia jas saugoti, bet ir stebėti reikia.

Pavyzdžiui, jei iš tos mokyklos daugybę metų niekas arba beveik niekas nestoja į aukštąsias mokyklas… Mokyklos išsaugojimas yra vienas iš gyvenvietės išsaugojimo elementų. Tačiau jaunos šeimos rinksis gyventi ne ten, kur yra mokykla, o ten, kur yra gera mokykla ir aukšta švietimo paslaugų kokybė”, – dėstė D.Žvirdauskas.

Pasak jo, jei mokykloje yra maždaug 40 mokinių ir joje mokoma visų dalykų, tai ten vieno vaiko ugdymas valstybei kainuoja keliskart daugiau nei didesnėje mokykloje.

„Ar tai teisinga? Nemanau. Taip, kalbama apie atskirties mažinimą, tačiau kai regiono vaiko ugdymui skiriama keliskart daugiau nei, pavyzdžiui, Vilniaus mokykloje, tikrai nėra gerai”, – kalbėjo D.Žvirdauskas.

Trūksta mokytojų

Įdomu, kad nors mokyklų kasmet lieka vis mažiau, Lietuva vis tiek susiduria su mokytojų trūkumu. LRT praėjusią savaitę skelbė, kad iki rugsėjo 1-osios likus savaitei, mokyklos tebeieškojo maždaug 300 pedagogų. Regionuose pedagogų pritraukti sunkiausia – baigusieji studijas lieka dirbti didmiesčiuose.

Rajonai konkuruoja tarpusavyje, kas pasiūlys didesnes išmokas ar sumokės už buto nuomą, o mokyklų vadovai specialistų bando užsiauginti: skatina persikvalifikuoti, ragina grįžti dirbti abiturientus, savo buvusius mokinius.

Faktas

Mažiausiai bendrojo lavinimo mokyklų – vos po 1 – yra Neringos bei Birštono savivaldybėse. Daugiausiai, aišku, Vilniaus miesto savivaldybėje – 171. Ten 2024-2025 mokslo metais mokėsi 88 683 moksleiviai – net 24,91 proc. visos Lietuvos moksleivių.