Anglies dioksido terminalas – atvirosios prieigos infrastruktūros kompleksas, skirtas ūkio subjektų surinktam anglies dioksidui priimti, laikinai laikyti ir perduoti į anglies saugyklas, ar tiesiogiai panaudoti pramonėje.
Jis apima priėmimo įrenginius, talpyklas, perpylimo ar skystinimo sistemas ir kitus technologinius priklausinius, užtikrinančius saugų anglies dioksido tvarkymą.
Energetikos ministerija sako, kad projekto įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus.
Pažymima, kad tuo atveju, jeigu terminalą vystytų valstybės valdomos įmonės, jos turėtų investuoti į atitinkamos infrastruktūros sukūrimą, jau esamos infrastruktūros adaptavimą.
„Tokie finansavimo poreikiai automatiškai nesuponuoja, kad tam būtų skiriamos valstybės lėšos. Įvertinta, jog privačių investicijų poreikis į terminalo vystymą sudarytų apie 300 mln. eurų”, – rašo ministerija.
Prognozuojamas teigiamas projekto poveikis ekonomikai, verslo ir konkurencijos sąlygoms. Įmonių sutaupymas atsiranda dėl to, kad bendros CO2 tvarkymo paslaugų sąnaudos bus mažesnės už prognozuojamus ES apyvartinių taršos leidimų mokesčius.
Prieiga prie terminalo leis šias lėšas investuoti į infrastruktūrą, o ne sumokėti kaip negrąžinamus taršos mokesčius, taip išsaugant konkurencingumą ir gamybą Lietuvoje.
Galimybių studijoje skaičiuojama bendra šalies nauda vien iš cemento pramonėje išvengtų CO2 emisijų kaštų sudaro net 5,78 mlrd. eurų sutaupymą.
Pavyzdžiui, Lietuvos pramonės įmonės, veikiančios taršiuose sektoriuose (cemento, trąšų, chemijos pramonė), galės naudotis terminalo infrastruktūra ir sumažinti savo emisijas, taip išvengiant didėjančių mokesčių pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sistemą.
Šis reguliavimas yra ypač svarbus siekiant išsaugoti šių sektorių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.