Tai – pasekmės ESO neįsiklausymo į specialistų įspėjimus: pastarieji po 2024 m. vykusios audros, taip pat be elektros palikusios tūkstančius vartotojų, paragino bendrovę investuoti į tinklo patikimumą, nes kitaip bet kokios audros rezultatai bus tokie patys, kokie buvo 2024-aisiais.
Prognozės išsipildė su kaupu.
ESO vadovas Renaldas Radvila vakar ryte per LRT paskelbė, kad elektros tiekimas atkurtas 90 proc. jo netekusių klientų.
„Šio ryto duomenimis, dar turime 17 tūkst. klientų arba labiau naudočiau sąvoką objektų, kuriems neatstatytas elektros energijos tiekimas. Dalis šių objektų nevartoja arba vartoja labai mažai elektros energijos”, – naujausiais duomenimis pirmadienį ryte dalijosi R.Radvila.
Pasak jo, įvertinus tokius objektus, realiai elektros neturinčių klientų skaičius siekia apie 10 tūkst.
Po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros iš viso užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. tinklo pažeidimų, vietomis elektros linijos visiškai suniokotos ir naujai reikia tiesti ištisus tinklo ruožus.
Piko metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. Visus likusius sutrikimus bendrovė planuoja pašalinti iki rugsėjo 3 dienos, nors anksčiau žadėta darbus baigti iki praėjusio šeštadienio.
Įdomu prisiminti tai, ką apie ESO prieš dvejus metus kalbėjo kai kurie politikai bei ekspertai, kai net gerokai silpnesnė audra nei dabartinė sutrikdė elektros tiekimą. Tačiau ESO į pastabas neįsiklausė.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto narys Valius Ąžuolas tąkart sakė, kad tai, kas įvyko, buvo politinių sprendimų pasekmė.
„Politikai „Ignitis grupei” nustatė kryptį siekti maksimalaus pelno. Pagrindinis būdas jo pasiekti – neinvestuoti į tinklus, nes tai brangiai kainuoja. Nieko neinvestuoji, tik imi pinigus. Tačiau tada ateina laikas, kai viskas ima griūti. Politikai nurodė, „Ignitis” tą ir daro – tesiekia pelno. Prisiminkime, kad 160 mln. eurų, kurie turėjo būti investuoti į tinklus, nebuvo investuoti”, – 2024-aisiais kalbėjo V.Ąžuolas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas 2024-aisiais pastebėjo, kad Latvijoje audra buvo dar stipresnė, tačiau padaryta žala Latvijos elektros tinklui buvo triskart mažesnė.
„Ten laidų po žeme pakišta maždaug tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Tačiau problema ta, kad mes savu laiku, kai galėjome sukurti tokią pat sistemą kaip Latvija, to nepadarėme. Latvijoje proskynos yra dvigubai platesnės – iki pusseptinto metro. Kada dažniausiai nukenčia laidai? Kai juos nutraukia griūvantys medžiai. Kai proskynos platesnės, tai ir nuostolių gerokai mažiau”, – pastebėjo V.Jankauskas, pridurdamas, kad latviai daug greičiau susitvarkė, todėl vyko padėti lietuviams.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto narys Artūras Skardžius prieš dvejus metus išreiškė viltį, kad ESO nustos mokėti dividendus savo motininei „Ignitis grupei” ir visą pelną skirs tinklų saugumui stiprinti, o prie to prisidės ir visa grupė.
Pasak jo, per dvejus metus po 2024 m. audros buvo galima viską sutvarkyti. Ir nebūtinai visas linijas kabeliuoti. Jei kokia kilometro atšaka eina į vienkiemį, tai galima geriau tam žmogui generatorių atvežti.
Deja, vakar politikas „Vakaro žinioms” pripažino, kad jo lūkesčiai nepasiteisino.
Skelbiama, kad praėjusių metų pabaigoje ESO nepaskirstytasis pelnas siekė 424 mln. eurų, grynasis pernykštis pelnas siekė beveik 63 mln. eurų, bendrovė kasmet sumoka po 30 mln. eurų dividendų „Ignitis grupei”.
O visos „Ignitis grupė” koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą pernai siekė 546,1 mln. eurų. Grynasis pelnas siekė 163,9 mln. eurų. Kaip ir kasmet, grupė išmokėjo dividendų už daugiau nei 90 mln. eurų.
Pasak A.Skardžiaus, ESO po 2024 m. audros nepadarė jokių išvadų, nevykdė rekomendacijų, neieškojo sprendimų, kaip užtikrinti didesnį tinklo patikimumą.
„Miškingose vietovėse po žeme pakišta laidų daug mažiau nei planuota, proskynos iš viso nebuvo didinamos, nors tą latviai toliau sėkmingai daro. Kaip kad ir keičia neizoliuotus laidus izoliuotais. Lietuviai nesimoko iš kaimynų.
Mūsų komitetas praėjusią savaitę buvo susirinkęs šiuo klausimu, dalyvavo ir ESO, ir ministerijos vadovai. Paaiškinimai buvo tokie: nespėjo, trūksta specialistų.
Bet tai reiškia, kad nesugeba organizuoti darbų, todėl ESO vadovas turi prisiimti atsakomybę, nes kai tokie savi, tai svetimų priešų nė nereikia. Kažkokia audra prasiautė ir išvedė kone visos valstybės gyvenimą iš rikiuotės. O kas būtų, jei ateitų diena X? Tam nepasiruošta, nors pinigai buvo skirti”, – vakar dėstė A.Skardžius.
Jis pakartojo, kad nereikia leisti milijonų, jog po žeme būtų kišami ir kabeliai, einantys į nuošalias sodybas, esą pakaktų jas aprūpinti generatoriais.
„Tam yra milžiniški pelnai, kuriuos ESO leidžia susižerti valstybinis reguliuotojas. Tačiau ESO vadovas R.Radvila kaltina pačius vartotojus. Viešai juos iškoneveikė, esą šie elgiasi neatsakingai, nepasiruošę audroms. Suprask: elektros tiekimas, kuris yra strateginė valstybės paslauga, yra paties vartotojo reikalas – turi turėti generatorių, elektros kaupiklį ir visa kita. Atsakomybės numetimas vartotojams”, – įspėjo A.Skardžius.