„Mes skelbsime technologijų ir inovacijų programą, kuriai iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) skiriame iki 1 mln. Eur, siekiant atliepti šiuo metu kylančius iššūkius dėl mūsų oro erdvės saugumo“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė ministras.
Viceministras Paulius Petrauskas patikslino, kad per 24 valandas bus pradėta programa, kur verslo ir mokslo atstovai bus kviečiami teikti paraiškas. Numatyta 1 mln. Eur suma bus skiriama tik pirmajam etapui, lėšos bus naudojamos iš EIMIN asignavimų.
„Programa susidės iš trijų dalių, bet pirmas etapas yra idėjų atranka. Atrinksim geriausias idėjas, kurios bus skirtos oro gynybos problemoms spręsti. Idėjas atrinks komisija iš Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, EIMIN, pagal poreikį pasitelksim ekspertus“, – apie parengtą planą pasakojo viceministras.
Jo teigimu, kalbama apie antidronines, žvalgybos sistemas, informacinių technologijų (IT) ar kitus inžinerinius sprendimus. Konkrečias priemones tikimasi turėti per tris mėnesius – tai esą yra maksimalus nustatytas laikotarpis.
„Mūsų tikslas, kad oro balionai, kurie kerta Lietuvos sieną, ten ir pasiliktų“, – pridūrė jis ir akcentavo, kad ekonomikai daromi balionų krizės nuostoliai yra kur kas didesni, negu pateikiama žiniasklaidoje.
Susitikime dalyvavęs Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad skiriami pinigai nėra labai dideli, tačiau tikimasi, kad priemonės bus pritaikomos nuo Naujųjų metų. Jis taip pat pridūrė, kad sprendimai bus kinetiniai.
„Klausimas, tik kokie – ar tai būtų raketa, ar tas pats dronas. Faktas, kad keičiasi ir aukštis, kuriuo jie (aut. past. – balionai) dabar yra skraidinami, kyla žymiai aukščiau, šiuo atveju dronas ir negalėtų pasiekti, tai tam, matyt, bus naudojamos mažos raketos.
Tų sprendimų tikrai yra, klausimas tik rizikos – kas prisiims tą riziką, kai balionas su dėže, kurios svoris 20–30 kg, nukris. Šioje vietoje, aš manau, valstybė turėtų pasienio zonose daryti atskirą draudimą tiems atvejams, jei visgi kažkas atsitiktų ir kažkur nukristų – ar automobilio, ar namo stogo, ar, neduok, Dieve, žmogaus“, – grėsmes vardijo V.Janulevičius.
Primename, kad praėjusią savaitę kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos net keturis kartus sutrikdė oro uostų darbą Lietuvoje – visais atvejais teko stabdyti orlaivių eismą Vilniaus oro uoste, sykį tokių priemonių nuspręsta imtis ir Kauno oro uoste.
Lietuvos oro uostų (LTOU) Saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktoriaus Vido Kšano teigimu, praėjusią savaitę sutrikdyta daugiau nei 170 skrydžių. Trikdžiai paveikė virš 27 tūkst. žmonių keliones.
Kai kurie skrydžiai buvo atšaukti ar pavėlinti, dalis – nukreipti į kitų miestų ar net šalių oro uostus.
„Tų balionų, kurie su tais kroviniais keliauja, svoris gali siekti 50-60 kilogramų, toks susidūrimas su orlaiviu gali būti dramatiškas.
Todėl yra tikrai daug saugiau stabdyti oro eismą ir atsižvelgti į situaciją, negu bandyti išvengti susidūrimo“, – LRT radijui teigė V.Kšanas.
Reaguodamas į šiuos įvykius, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad Lietuva yra krizėje.
„Kuo toliau, tuo labiau aišku, kad tai nėra paprasta kontrabanda, ji naudojama kaip priedanga. Iš tiesų, tai yra hibridinė psichologinė akcija“, – LRT radijui sakė jis.
O po pirmadienį įvykusio Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio, kaip paskelbė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), neribotam laikui nutrauktas pasienyje su Baltarusija veikusio Šalčininkų pasienio kontrolės punkto darbas.
Tuo metu per Medininkų punktą sieną kirsti nuo šiol galės tik kelių kategorijų asmenys: turintys diplomatinius pasus arba gabenantys Lietuvos Respublikos (LR) diplomatinį paštą; į Kaliningrado sritį iš Baltarusijos ir atgal tranzitu vykstantys keliautojai; LR piliečiai ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai, vykstantys į LR; asmenys, turintys galiojantį leidimą gyventi LR ir vykstantys į LR.