Savaitgalį čia net per lietų darbavosi būrys savanorių. Vien per šį mėnesį sutvirtinta apie 200 kv. m skardžio dangos, o iš viso darbavosi per 700 savanorių.
„Praėjusį lietingą savaitgalį talkos metu žvyro–molio mišiniu buvo sustiprintas viršutinis Olando kepurės skardžio prieigų erozinių židinių dangos sluoksnis.
Eroziniuose židiniuose medžių šaknys atsiduria paviršiuje, todėl būtina virš jų atstatyti dangą. Taip sudaromos sąlygos tiek medžių augimui, tiek aktyviam teritorijos lankymui“, – teigė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos direktorius Darius Nicius.
© Pajūrio regioninis parkas
Jis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad kai kuriems gali atrodyti keista, jog žmonės nešioja kibirus su žvyro–molio mišiniais rankomis, o ne viską atlieka kokia technika.
„Taip yra daroma, kad apsaugoti gamtą. O savanorius per socialinius tinklus kviečiame ir dėl edukacinės–šviečiamosios reikšmės. Kai žmonės patys atlieka tuos darbus, tuomet ir patys labiau saugo“, – pabrėžė D. Nicius.
Anot jo, vien šį mėnesį tai buvo jau antroji talka, skirta prieš žiemos sezoną sutvirtinti Olando kepurės skardį.
„Spalio 4 dieną Pajūrio regioniniame parke vyko kasmetinė talka „Kopoms reikia tavęs“, kurią organizuoja „SBA grupė“ ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.
Tuomet talkoje dalyvavo net 700 savanorių, o šį praėjusį organizavome mažesnę talką – nepaisant lietaus susirinko 40 savanorių.
Tai tęstiniai darbai. Dar vieną talką turėsime ir artėjantį penktadienį. Taip pat iki žiemos bus dar ir daugiau talkų“, – pabrėžė jis.
Jis labai dėkojo visiems, kurie nepagailėjo savaitgalio laiko, neišsigando lietaus ir prisidėjo prie išskirtinio pajūrio gamtinio objekto išsaugojimo.
Buvo pabrėžta ir tai, kad Olando kepurės skardis yra vienas lankomiausių gamtos paveldo objektų Lietuvoje.
Įdiegus elektroninius skaitliukus, per visus 2023-uosius metus prie skardžio užfiksuota 417 tūkst. apsilankymų, o 2024 metais – net 424 tūkst. apsilankymų.
Skaitiklių duomenys parodė, kad kai kuriais vasaros mėnesiais čia buvo fiksuojamas ir 80 tūkst. apsilankiusiųjų skaičius per 30 dienų.
„Olando kepurės skardis tapo tokia vieta, kur reklamos nereikia – daugelis ją žino ir net vykdami pro šalį sustoja bei aplanko šią vietą. Tai tarsi tampa gamtos ir vaizdų terapija.
Reikia daryti viską, kad galėtume sureguliuoti srautus ir išsaugoti gamtą. Viena iš išeičių būtų riboti srautus, bet prie to kol kas neiname.
Siekiant šį gamtos objektą išlaikyti atvirą lankytojams, periodiškai būtina atlikti ir jo tvirtinimo darbus bei apsaugoti paviršių nuo erozijos“, – „Vakarų ekspresui“ sakė D. Nicius.
© Pajūrio regioninis parkas
Informacija
Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės.
Prieš 12–15 tūkstančių metų jį suformavo Baltijos ledynas. Portale turistopasaulis.lt rašoma, kad tai – parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio.
Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros, į pajūrį leidžiasi 16–18 metrų kriaušis.
Palaipsniui iš morenos pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai, todėl pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Irstant skardžio pagrindui, nuo Olando kepurės viršaus dėl sunkio jėgos formuojasi nuošliaužos.
Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes, apaugusi pušimis ir ąžuolais, gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. XIX a. pradžioje pastatyti navigaciniai ženklai, ir nuo tada ji žymima žemėlapiuose. Manoma, kad kalnas gavo Olando kepurės pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės.
O vietiniai gyventojai šią vietovę vadino Melmuže (kurš., latv. – Juodasis dvaras). Taip pat yra ir kitų pavadinimo atsiradimo versijų.
Manoma, kad greičiausiai olandų pirkliai, gyvenę Turlako kaime (vėliau – Tauralaukio dvare), kurio valdos driekėsi plačiame pajūrio ruože nuo Olando kepurės iki šiaurinės Klaipėdos miesto ribos, bei laivininkai ir yra pavadinimo „Olando kepurė“ autoriai.
Taip pat paplitęs pasakojimas, kad prieš daugelį metų ties šia vieta buvo išmesta ant kranto olandų jūreivio kepurė, ir nuo to karto vietovei prigijo šis pavadinimas. Nuo Olando kepurės atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais.
Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas klaipėdiečių pasivaikščiojimams skirtas parkas – įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai.