Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2026 m. liepą, palyginti su 2021 m. liepa, gyventojų perkamų prekių ir paslaugų kainų lygis Lietuvoje buvo 44,9 proc. aukštesnis.
Paprastai tariant, prekių ir paslaugų krepšelis, kuris 2021 m. liepą kainavo 100 eurų, šių metų liepą būtų kainavęs apie 144,90 euro.
Taigi kas labiausiai pabrango?
100 eurų „susitraukė“ iki 69 eurų 
Lietuvos banko (LB) vyriausiosios ekonomistės Lauros Mociūnaitės skaičiavimu, 2026 m. antrąjį ketvirtį būtų reikėję 142 eurų, kad jų perkamoji galia atitiktų 100 eurų 2021 m.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tą patį kainų pokytį iliustruoja iš kitos pusės.
„100 eurų 2021 metais yra vertas 69 eurų šiandien, skaičiuojant pagal tai, kiek pasikeitė vartotojų prekių ir paslaugų kainos“, – sako ekonomistas.
VDA pateikti duomenys rodo, kaip per penkerius metus pasikeitė prekių ir paslaugų kiekis, kurį galima įsigyti už tuos pačius 100 eurų.
Pavyzdžiui, 2021 m. liepą už 100 eurų buvo galima nusipirkti apie 61 kg duonos ruginių miltų pagrindu, o šių metų liepą – jau tik 31 kg. Ryškus skirtumas matyti ir degalinėse – už tą pačią sumą dyzelino buvo galima įsipilti apie 84 litrus, o dabar – 53 litrus.
Kai kurių prekių ir paslaugų kainos išaugo beveik tris kartus
Nepaisant to, kad bendras vartotojų kainų lygis per penkerius metus padidėjo 44,9 proc., atskirų prekių ir paslaugų kainos kilo gerokai sparčiau.
VDA duomenimis, labiausiai brango kakavos gėrimai – jų kainos 2026 m. liepą buvo 187,2 proc. didesnės nei 2021 m. liepą. Pagalbos namuose paslaugos pabrango 162,4 proc., akmens anglys – 156,4 proc., medienos kuras, įskaitant granules ir briketus, – 133,6 proc., o šilumos energija – 131,3 proc.
Ryškiai brango ir poilsis: viešbučių apgyvendinimo paslaugų kainos išaugo 91,6 proc., atostogų išvykų – 89,3 proc. Kiaušiniai pabrango 71,3 proc.
LB ekonomistė L. Mociūnaitė atkreipia dėmesį, kad didžiausias kainų šuolis nebūtinai reiškia ir didžiausią poveikį gyventojų piniginei. Svarbu, kokią dalį savo išlaidų žmonės skiria konkrečiai prekei ar paslaugai.
Pavyzdžiui, paslaugos per šį laikotarpį pabrango apie 48 proc., tačiau jos sudaro vidutiniškai ketvirtadalį vartojimo krepšelio. Todėl, pasak ekonomistės, būtent paslaugų brangimas labiausiai prisidėjo prie perkamosios galios mažėjimo.
Vis dėlto per penkerius metus brango ne viskas.
VDA duomenimis, garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo bei atkūrimo įrenginiai atpigo 23,1 proc., medicininės diagnostikos gaminiai – 18,7 proc., stovyklavimo ir lauko rekreacijos įrenginiai – 16,2 proc., o mobiliojo ryšio telefonų įranga – 12,4 proc.
Kodėl kainos taip šoko?
L. Mociūnaitė pabrėžia, kad pastarieji penkeri metai pasaulio ekonomikai buvo išskirtiniai. Pandemijos padarinius sekė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir geopolitiniai neramumai Artimuosiuose Rytuose.
Šie įvykiai trikdė tiekimo grandines, didino energijos išteklių ir kitų žaliavų kainas, o tai atsispindėjo ir vartotojų kainose. Tačiau kainas Lietuvoje augino ne tik išoriniai veiksniai.
„Be šių išorinių veiksnių spaudimą kainoms Lietuvoje papildomai didino ir sparčiai didėję atlyginimai“, – akcentuoja LB ekonomistė.
T. Povilauskas taip pat išskiria tris pagrindinius veiksnius – augusius atlyginimus ir darbo sąnaudas, karo Ukrainoje sukeltą energetikos krizę bei mokestinius pokyčius, ypač akcizų didinimą.
Ar iš tiesų tapome skurdesni?
Už 100 eurų šiandien galima nusipirkti gerokai mažiau nei 2021 m., tačiau vien kainų pokyčio nepakanka spręsti, kaip pasikeitė gyventojų gyvenimo lygis.
LB duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su 2021 m., buvo padidėjęs apie 65 proc., o kainos per atitinkamą laikotarpį – apie 42 proc.
Tai reiškia, kad vidutinis realusis darbo užmokestis augo ir vidutiniškai dirbantieji galėjo įsigyti daugiau prekių bei paslaugų nei prieš penkerius metus.
Anot T. Povilausko, vidutinis darbo užmokestis po mokesčių nuo 2021 m. išaugo apie 56 proc., o vidutinė senatvės pensija – maždaug 45 proc.
„Tai reiškia, kad pensininkų perkamoji galia per tuos metus nepakito, dirbančiųjų – didėjo ir jų galimybės vartoti didėjo“, – sako ekonomistas.
Vis dėlto tai – vidutiniai rodikliai. Jei konkretaus žmogaus pajamos augo lėčiau nei kainos arba didelę jo išlaidų dalį sudarė ypač sparčiai brangusios prekės ir paslaugos, jo asmeninė perkamoji galia galėjo sumažėti.
T. Povilauskas atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą, kurio įprastas vartotojų kainų palyginimas neparodo – būsto įperkamumą.
Per penkerius metus būsto kainos gerokai augo, be to, pasikeitė palūkanų normų aplinka. 2021 m. „Euribor“ dar buvo neigiamas, todėl, pasak SEB ekonomisto, šiandien būstą įsigyti gali būti sunkiau net ir uždirbant daugiau nei prieš penkerius metus.
2027 metais gali prireikti jau 146 eurų
Kainos turėtų augti ir kitąmet, tačiau ekonomistai prognozuoja lėtesnį jų augimą.
LB birželio prognozėse numatoma, kad 2026 m. vidutinė metinė infliacija sieks 5,1 proc., o 2027 m. sumažės iki 3 proc.
Remdamasi šiomis prognozėmis, L. Mociūnaitė skaičiuoja, kad 2027 m. vidutiniškai reikėtų 146 eurų, kad jų perkamoji galia atitiktų 100 eurų 2021 m.
SEB prognozė kiek aukštesnė – bankas kitąmet tikisi maždaug 3,5 proc. vidutinės metinės infliacijos.
T. Povilauskas svarsto, kad gyventojų pajamos ir toliau augs sparčiau nei kainos, jei nebus didesnių neigiamų staigmenų energetikos rinkoje.