Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Kęstutis (tikras vardas redakcijai žinomas) pasakoja, kad keli restorane „Old Tbilisi“, esančiame Subačiaus gatvėje Vilniuje, dirbę nepilnamečiai iki šiol neatgavo dalies jiems priklausančio darbo užmokesčio.
Kiekvienam nesumokėta daugiau kaip 1 tūkst. eurų
„Kiekvienam, mano turimais duomenimis, nesumokėta daugiau kaip 1 000 eurų“, – tvirtina Kęstutis.
Pasak jo, nepilnamečiai dėl situacijos jau kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), tačiau, norėdami išsireikalauti pinigus, turi pereiti Darbo ginčų komisijos procedūrą.
„Ar tai tinkama pirmoji vaiko patirtis darbo rinkoje? Mūsų vaikai neturi kovoti dėl to, ką sąžiningai uždirbo“, – svarsto vyras.
Jo žodžiais, dėl neišmokėto darbo užmokesčio su restoranu buvo bandyta susitarti, tačiau problema iki šiol neišspręsta.
„Mums aiškinama, kad situacija sunki ir nėra pinigų. Man asmeniškai tada kyla klausimų ir dėl paties restorano veiklos“, – prideda vyras.
Restoranas atlyginimų vėlavimo neneigia
Susisiekus su restorano „Old Tbilisi“ direktorės sūnumi Dimitri Makatsaria, šis neneigė, kad daliai darbuotojų atlyginimai vėlavo.
Pasak jo, nepilnamečiai restorane dirbo oficialiai, o įsiskolinimas darbuotojams taip pat yra apskaitytas.
„Paskutinį kartą atlyginimai kurį laiką vėlavo, tačiau viskas buvo oficialu. Yra žinoma, kiek esame jiems skolingi“, – aiškina D. Makatsaria.
Restorano atstovas atlyginimų vėlavimą sieja su finansiniais sunkumais ir sumažėjusiomis restorano pajamomis.
Tačiau, anot jo, ši istorija yra tik dalis gerokai platesnio konflikto, kuris prasidėjo beveik nuo pat restorano veiklos pradžios.
Restorano atstovas: „Į vidų staiga įbėga gaisrininkai“
D. Makatsaria pasakoja, kad vienas iš žmonių, su kuriais restoranas jau kurį laiką konfliktuoja, yra tas pats dėl nepilnamečių atlyginimų kreipęsis Kęstutis.
Restorano atstovo pasakojimu, konflikto priežastys susijusios su restoranui priklausančia pastato vėdinimo sistema, prie kurios yra prisijungę ir keli to paties namo kaimynai.
„Penki iš šešių kaimynų dėl jos problemų nekelia, tačiau su vienu žmogumi konfliktas tęsiasi beveik nuo pradžių“, – akcentuoja jis.
D. Makatsaria tikina, kad dėl restorano veiklos buvo kreiptasi į įvairias institucijas, tačiau, anot jo, reikšmingų pažeidimų restorane nenustatyta.
Restorano atstovas taip pat pasakoja, kad dėl gaunamų skundų į restoraną ne kartą vyko tarnybos. Jo vertinimu, dalis tokių veiksmų buvo nepagrįsti ir trukdė įprastai restorano veiklai.
„Įsivaizduokite, restorane yra daug klientų ir staiga į vidų įbėga gaisrininkai, nes tas vyras, mano žiniomis, pateikė melagingą iškvietimą“, – pasakoja D. Makatsaria.
Anot jo, konfliktas turėjo įtakos ir restorano matomumui bei klientų srautui. D. Makatsaria pasakoja, kad maždaug prieš tris mėnesius restoranui teko nuimti logotipą, todėl dabar iš gatvės sunkiau pastebėti, kad čia veikia restoranas. Jo teigimu, dėl to sumažėjo ir klientų skaičius.
„Jau tris mėnesius neturime logotipo. Žmonės, eidami gatve, nemato, kad čia yra restoranas“, – sako jis ir priduria pastebėjęs, kad per šį laiką klientų sumažėjo.
Kaltina bandymu paveikti darbuotojus
D. Makatsaria kelia ir daugiau klausimų dėl konflikto. Jo pasakojimu, restorano darbuotojai bendravo su Kęstučiu.
Restorano atstovas tvirtina neseniai sužinojęs, kad viena indų plovėja buvo raginama palikti darbą restorane ir jai esą siūlyta padėti susirasti kitą darbovietę.
„Jai buvo sakoma, jog turėsime problemų su policija, siūloma palikti šį darbą ir žadama padėti surasti kitą“, – pasakoja D. Makatsaria.
Anot jo, restoranui kilo įtarimų ir dėl to, kaip su juo konfliktuojantys asmenys sužinodavo informaciją apie vidinius restorano reikalus.
Vis dėlto pats D. Makatsaria pripažįsta neturintis įrodymų, kad darbuotojai būtų specialiai įdarbinti informacijai rinkti. Todėl tai, anot jo, šiuo metu yra tik restorano pusės įtarimas.
Kreipėsi į policiją
Restorano atstovas pasakoja, kad dėl užsitęsusio konflikto buvo kreiptasi ir į policiją.
Anot jo, pareigūnai į restoraną kviesti ir kilus konfliktams su vienu darbuotojo artimuoju. D. Makatsaria svarsto, kad dalis pastaruoju metu vykstančių veiksmų yra susiję tarpusavyje.
Restorano atstovas taip pat kaltina oponentus neigiamų atsiliepimų internete skelbimu ir kitos, jo vertinimu, restoranui žalingos informacijos platinimu.
Jis tikisi, kad teisėsauga padės nustatyti, kurie iš restorano minimų įvykių yra susiję ir ar buvo padaryta teisės pažeidimų.
Tv3.lt pabrėžia, kad tai yra restorano atstovo pateikiama konflikto versija, o jo išsakyti įtarimai savaime nepatvirtina Kęstučio ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų.
Neišmokėjo atlyginimo – kur kreiptis?
VDI paaiškino, kad neišmokėjus viso ar dalies darbo užmokesčio darbuotojas turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Jos galima prašyti įpareigoti darbdavį sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir delspinigius, jeigu darbo sutartis dar nenutraukta. Nutraukus darbo sutartį gali būti prašoma ir netesybų.
Kilus ginčui svarbu turėti įrodymų.
VDI rekomenduoja išsaugoti darbo sutarties kopiją, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentus, banko sąskaitos išrašus ir darbo grafikus.
Jeigu ginčas kyla dėl faktiškai išdirbtų valandų, darbuotojui naudinga pačiam fiksuoti, kiek laiko kiekvieną dieną dirbo.
Įrodymais taip pat gali tapti susirašinėjimas su darbdaviu elektroniniu paštu ar SMS žinutėmis, nuotraukos, vaizdo įrašai ir liudytojų parodymai.
Jeigu Darbo ginčų komisija nustato, kad darbo užmokestis nebuvo sumokėtas, ji gali priteisti nesumokėtą sumą, o darbuotojui prašant – ir delspinigius ar netesybas.
Darbo ginčai dėl pinigų yra itin dažni. VDI duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį apie 71 proc. visų Darbo ginčų komisijose iškeltų ir išnagrinėtų reikalavimų buvo susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis su juo susijusiomis sumomis.
Dirbti galima nuo 14 metų, tačiau taikomi papildomi reikalavimai
VDI primena, kad Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų.
Tačiau reikalavimai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Asmenys nuo 14 iki 16 metų laikomi vaikais, o nuo 16 iki 18 metų – paaugliais.
Norint sudaryti darbo sutartį su 14–16 metų vaiku, reikia vieno iš tėvų ar kito teisėto atstovo raštiško sutikimo ir medicininės pažymos, patvirtinančios, kad vaikas gali dirbti konkretų darbą.
Mokslo metų laikotarpiu reikalingas ir mokyklos raštiškas sutikimas.
16–18 metų paaugliams taip pat taikomi papildomi saugos, sveikatos, darbo ir poilsio laiko reikalavimai.
Nepilnamečiai gali dirbti ne visus darbus. Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali atlikti tik lengvus, jų fizines galimybes atitinkančius darbus, neturinčius neigiamo poveikio sveikatai, saugumui ar raidai.
Nepilnamečiams taip pat draudžiami darbai, susiję su alkoholiu – pavyzdžiui, jo užsakymų priėmimas ar pateikimas.
Per patikrinimus pažeidimų randa kasmet
VDI duomenys rodo, kad nepilnamečių darbo pažeidimų pasitaiko kasmet, ypač vasarą.
Dažniausiai problemų kyla dėl netinkamai sudarytų darbo grafikų, darbo ir poilsio režimo nesilaikymų, darbo vakarais ar sekmadieniais ir viršijamų darbo valandų.
Šių metų liepą VDI patikrinimus atliko Palangoje ir Neringoje, daugiausia maitinimo bei apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įmonėse.
Patikrintos 53 veiklos vietos. Nustatyti 9 atvejai, kai nepilnamečiai dirbo po 22 valandos, ir 2 atvejai, kai dirbo sekmadienį.
Taip pat nustatyti du nelegalaus darbo atvejai, tarp jų – nepilnamečių.
VDI pastebi, kad tokie pažeidimai ypač kartojasi vasarą pajūrio kurortuose, maitinimo ir paslaugų sektoriuose.
Vaiko teisės: ne kiekvienas darbo ginčas yra vaiko teisių pažeidimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Neringa Lavinskienė pabrėžia, kad pirmas darbas vaikui dažnai tampa svarbiu žingsniu į savarankiškumą.
Tačiau nepilnametis darbuotojas pirmiausia yra vaikas, todėl jo saugumui, sveikatai ir emocinei gerovei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Ne kiekvienas sunkumas darbe savaime yra vaiko teisių pažeidimas. Pavyzdžiui, ginčai dėl atlyginimo, darbo sutarties ar kitų darbo sąlygų pirmiausia yra darbo teisės klausimai, todėl dėl jų reikėtų kreiptis į VDI.
Situacija tampa jautresnė, jeigu dėl darbo nukenčia vaiko saugumas, sveikata ar emocinė gerovė.
Pasak N. Lavinskienės, dėmesį reikėtų atkreipti, jei vaikas verčiamas dirbti per ilgai, neturi tinkamo poilsio, jam pavedamos jo amžiui netinkamos ar pavojingos užduotys, jis patiria žeminimą, bauginimą, smurtą ar priekabiavimą.
Tokiu atveju jau svarbu vertinti ne tik darbuotojo darbo teises, bet ir tai, ar nepažeidžiamos vaiko teisės.
„Pirmasis darbas turėtų būti vaikui galimybė augti, įgyti patirties ir daugiau pasitikėjimo savimi. Tėvams svarbu likti šalia ir domėtis ne tik tuo, kiek vaikas uždirbs, bet ir tuo, kaip jis jaučiasi darbe“, – pabrėžia N. Lavinskienė.