Meta bando robotines rankas savo duomenų centruose, tačiau teiginys apie 80 proc. pakeičiamo darbo kol kas nepatvirtintas.
Robotams patikimos konkrečios, pasikartojančios serverių priežiūros užduotys
Technologijų bendrovė „Meta“ keliuose Jungtinių Valstijų duomenų centruose išbando robotines sistemas, galinčias atlikti dalį kasdienės įrangos priežiūros darbų. Robotai mokomi paspausti serverių įjungimo mygtukus, atjungti ir prijungti tinklo kabelius, iš naujo įstatyti komponentus bei patikrinti serverių spintas.
Tai nėra vienas universalus robotas, galintis savarankiškai prižiūrėti visą duomenų centrą. Bendrovė eksperimentuoja su kelių tipų įrenginiais – nuo paprastos mechaninės „piršto“ konstrukcijos iki mobilių platformų su viena arba dviem robotinėmis rankomis. Skirtingos sistemos pritaikomos konkrečioms užduotims ir skirtingai duomenų centrų aplinkai.
„WIRED“ duomenimis, bandymuose dalyvauja Kanados robotikos įmonė „Kinova Robotics“, Šveicarijos ir Švedijos pramonės technologijų grupė ABB bei bendrovė „Watney Robotics“. „Meta“ išsamiai nepatvirtino visų aprašytų bandymų, o informaciją leidiniui pateikė esami ir buvę darbuotojai, neturėję teisės viešai kalbėti apie projektus.
Ajovoje robotai keičia kabelius, o Ohajuje siekia serverių įrangą
Vienu svarbiausių robotikos bandymų poligonų tapo „Meta“ duomenų centras Altoonoje, Ajovos valstijoje. Jame išbandomi du dviem rankomis aprūpinti robotai, turintys atpažinti reikiamus kabelius, juos atjungti ir prijungti prie nurodytų tinklo įrangos lizdų. Kol kas robotų veiklą prižiūri žmonės, o pačios mašinos dirba lėčiau už patyrusius technikus.
Kituose centruose bandoma gerokai paprastesnė sistema, skirta nuotoliniu būdu paspausti kompiuterio įjungimo arba išjungimo mygtuką. Tokia priemonė gali būti naudinga, kai įrangos nepavyksta perkrauti programiniu būdu, tačiau dėl vieno fizinio mygtuko paspaudimo darbuotojui tektų važiuoti į kitą pastato dalį arba net kitą duomenų centrą.
Naujajame „Meta“ komplekse Niu Albanyje, Ohajo valstijoje, išbandyta keturračio pagrindu sukurta ABB platforma. Joje sumontuotas žirklinis keltuvas ir šešiomis kryptimis judanti ranka, galinti pasiekti skirtingame aukštyje esančius komponentus. Mašina turėtų iš naujo įstatyti pasislinkusias ar ryšį praradusias dalis, tačiau ši sistema taip pat tebėra bandomojoje stadijoje.
Duomenų centras robotui yra sudėtingesnė aplinka, nei gali atrodyti
Iš pirmo žvilgsnio duomenų centras gali atrodyti itin tinkamas automatizavimui: serverių spintos išdėstytos eilėmis, komponentai standartizuoti, o judėjimo maršrutai iš anksto žinomi. Tačiau praktiniai bandymai atskleidė, kad net tokioje kontroliuojamoje aplinkoje robotai susiduria su daugybe kliūčių.
Inventoriui tikrinti skirta mobili sistema turėjo nuskaityti brūkšninius kodus ir pastebėti gedimų signalus. Tačiau jos naudota nespalvota kamera negalėjo patikimai atskirti žalių ir raudonų indikatorių. Robotas taip pat sunkiai įveikdavo posūkius bei ant grindų arba prie spintų esančius kabelius. Perkeliant sistemą tarp pastatų vis tiek prireikdavo žmogaus su nuotolinio valdymo pultu.
Kita problema – energijos sąnaudos. Darbuotojai skundėsi, kad kai kurių robotų baterijas reikia pernelyg ilgai krauti. Mašinos taip pat kol kas nėra pakankamai greitos ar tikslios, kad galėtų saugiai dirbti su ypač tankiai sujungtomis naujausių dirbtinio intelekto serverių sistemomis. Vienos netinkamos jungties atjungimas gali sutrikdyti brangios infrastruktūros darbą, todėl sparta negali būti didinama tikslumo sąskaita.
Robotai galėtų greičiau reaguoti į gedimus, tačiau atsirastų naujų pavojų
Sėkmingai pritaikyti robotai galėtų perimti pavojingus, monotoniškus arba daug laiko reikalaujančius veiksmus. Jie galėtų bet kuriuo paros metu nuvažiuoti prie konkrečios serverių spintos, patikrinti jos būklę ir atlikti paprastą fizinį veiksmą, nelaukdami, kol į vietą atvyks technikas.
Tai būtų ypač naudinga dideliuose kompleksuose, kuriuos sudaro keli atskiri pastatai ir dešimtys tūkstančių įrangos vienetų. Robotinė sistema galėtų rinkti nuolat atnaujinamus inventoriaus duomenis, fotografuoti komponentus ir padėti specialistams greičiau nustatyti gedimo vietą. Žmogus tuomet galėtų prižiūrėti kelias mašinas ir daugiau laiko skirti sudėtingoms problemoms.
Vis dėlto robotų naudojimas sukurtų ir papildomų rizikų. Nuotoliniu būdu valdoma mašina, turinti fizinę prieigą prie serverių bei tinklo jungčių, turėtų būti griežtai apsaugota nuo neteisėto valdymo. Taip pat reikėtų patikimų mechanizmų, neleidžiančių atjungti netinkamo kabelio, pažeisti įrangos ar sukelti pavojų greta dirbantiems žmonėms. Todėl net ir autonomiškesnėms sistemoms tikriausiai dar ilgai bus taikoma žmogaus patvirtinimo ir veiksmų registravimo tvarka.
Dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra didina ir automatizavimo poreikį
Robotikos eksperimentai vyksta tuo metu, kai „Meta“ sparčiai plečia dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Bendrovė nurodo Jungtinėse Valstijose turinti 26 veikiančius arba statomus duomenų centrus. Pasak pačios „Meta“, ši veikla padeda išlaikyti apie 30 tūkst. statybos ir kvalifikuotų amatų darbo vietų bei maždaug 5 tūkst. nuolatinių duomenų centrų darbo vietų. Šiuos skaičius pateikia pati bendrovė, todėl juos reikėtų vertinti kaip jos ekonominio poveikio skaičiavimus.
Dirbtinio intelekto sistemoms reikia ne tik daugiau skaičiavimo galios, bet ir sudėtingesnių aušinimo, energijos tiekimo bei itin spartaus duomenų perdavimo tinklų. Tūkstančiai tarpusavyje sujungtų procesorių sukuria daugiau galimų gedimo vietų. Todėl net nedidelio skaičiaus pasikartojančių fizinių operacijų automatizavimas gali sumažinti prastovų trukmę ir palengvinti infrastruktūros priežiūrą.
Ilgainiui robotai gali pakeisti ne tik darbo organizavimą, bet ir pačių duomenų centrų konstrukciją. Dabartinės serverių spintos, jungtys ir kabeliai daugiausia pritaikyti žmogaus rankoms. Jeigu automatizavimas plėsis, įranga gali būti projektuojama su aiškiais robotų atpažįstamais žymenimis, vienodesnėmis jungtimis, platesniais judėjimo koridoriais ir automatiškai patikrinamais užraktais.
„Meta“ vienu metu investuoja ir į robotus, ir į darbuotojų mokymą
Reaguodamas į pranešimus apie bandymus, „Meta“ atstovas Francis Brennanas teigė, kad Jungtinėse Valstijose vyksta didžiausias infrastruktūros plėtros etapas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Bendrovės pozicija – kvalifikuotų specialistų šiuo metu trūksta, todėl jai reikia daugiau, o ne mažiau darbuotojų. Vis dėlto šis pareiškimas tiesiogiai neatsako, kaip robotizavimas gali pakeisti jau veikiančių duomenų centrų technikų darbą.
2026 metais „Meta“ taip pat paskelbė apie 115 mln. JAV dolerių pirmųjų metų investiciją į nemokamą profesinio mokymo programą „America’s Workforce Academy“. Keturių savaičių mokymuose rengiami optinių kabelių, elektros, vamzdynų, suvirinimo ir kitų infrastruktūros sričių specialistai. Bendrovė padengia dalyvių kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, o programą baigusiems žmonėms žadama darbo galimybė pas partnerius.
Šios investicijos neprieštarauja automatizavimo planams. Sparčiai augančiam sektoriui vienu metu gali reikėti daugiau statybininkų, elektrikų ir tinklų specialistų, tačiau mažiau žmonių, rankomis atliekančių pačias paprasčiausias priežiūros operacijas. Didžiausias pokytis artimiausiu metu veikiausiai bus ne masinis darbuotojų pakeitimas, o jų pareigų perskirstymas: robotams teks pasikartojantys fiziniai veiksmai, o žmonėms – kontrolė, gedimų analizė ir sudėtingesnis remontas.
Dabartiniai bandymai dar nerodo artėjančio masinio darbuotojų atleidimo
„Meta“ eksperimentai rodo, kad didžiųjų technologijų bendrovių automatizavimo ambicijos jau apima ne tik programinę įrangą ar biuro užduotis. Robotams ieškoma vietos ir fizinėje infrastruktūroje, nuo kurios priklauso socialiniai tinklai, debesijos paslaugos bei generatyvinio dirbtinio intelekto sistemos.
Tačiau dabartinė informacija neleidžia teigti, kad bendrovė rengiasi robotais pakeisti 80 proc. duomenų centrų darbuotojų. Viešai aprašytos sistemos tebėra bandomos, dalį jų nuolat prižiūri operatoriai, o susidūrus su neįprasta aplinka arba sudėtingesne įranga prireikia tiesioginės žmogaus pagalbos.
Tikrasis bandymų rezultatas paaiškės tuomet, kai bus galima palyginti robotų ir žmonių darbo greitį, klaidų dažnį, eksploatavimo kainą bei poveikį sistemų patikimumui. Kol tokių duomenų nėra, pasakojimą apie 80 proc. automatizuojamo darbo reikėtų vertinti kaip vieno darbuotojo prognozę, o ne kaip patvirtintą „Meta“ sprendimą.
Šaltiniai
„Yahoo / TechRadar“. (2026). Meta Is Testing Robot Arms Inside Data Centers That Could Replace Up to 80% of Human Workload. https://www.yahoo.com/tech/ai/meta-ai/articles/meta-testing-robot-arms-inside-170500015.html
„WIRED“. (2026). Inside Meta’s Push to Put Robots to Work in Data Centers. https://www.wired.com/story/inside-metas-experiments-with-data-center-robots/
„Meta“. (2026). America’s Workforce Academy: No Cost. No Prior Experience Necessary. A Career on the Other Side. https://about.fb.com/news/2026/08/americas-workforce-academy-meta-skilled-trade-training-program/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
✅SkaitytojasDAO
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie robotinių rankų privalumus ir iššūkius duomenų centruose, todėl jis yra vertingas ir suprantamas paprastam skaitytojui.
✅Etikos sargasDAO
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie robotinių rankų naudojimą duomenų centruose ir aiškiai nurodo, kad teiginys apie 80 proc. pakeičiamo darbo nėra patvirtintas, kas atitinka etikos normas.
✅Aktualumo žinovasDAO
Straipsnis aktualus, nes robotizacija ir automatizacija yra svarbios temos šiuolaikinėje darbo rinkoje, ypač Lietuvoje, kur technologijų plėtra sparčiai auga. Be to, diskusija apie darbo vietų pakeitimą robotais yra itin svarbi, todėl informacija apie tai, kad teiginiai dar nėra patvirtinti, yra reikšminga.
✅Visuomenės intereso gynėjasDAO
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie robotinių rankų naudojimą duomenų centruose, jų privalumus ir iššūkius, taip pat kritiškai vertina nepatvirtintus teiginius apie darbo vietų pakeitimą, kas yra naudinga skaitytojams.
✅Emocijų barometrasDAO
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie robotinių rankų naudojimą duomenų centruose, neskatindamas nepagrįsto nerimo dėl darbo vietų praradimo ir aiškiai nurodo, kad teiginiai apie 80 proc. pakeičiamo darbo nėra patvirtinti.