Pasak Vakarų analitikų, Kremliaus vadovas turi vis daugiau priežasčių nerimauti: ES ir JAV taiko naujas sankcijas, verslą paralyžiuoja didelės palūkanų normos, didėja valstybės skola, brangsta prekės, o Ekonominės plėtros ministerijos vadovas Maksimas Rešetnikovas perspėjo, kad ekonomika „atsidūrė ant recesijos ribos“.
Netgi „Rosstat“ duomenimis, nuo karo pradžios infliacija viršijo 40 proc.
Rusijos finansų ministerijos prognozėmis, 2025 m. šalies biudžeto deficitas gali siekti 2,6 proc. BVP arba 5,7 trilijono rublių. Tai penkis kartus daugiau nei planuotas 0,5 proc. lygis. Kad padengtų deficitą, valdžios institucijos priverstos didinti mokesčius (nuo 2026 m. PVM tarifas padidės iki 22 proc.) ir smarkiai didinti vidaus skolinimąsi, o tai lemia valdžios sektoriaus skolos augimą.
Valdžia nebenori „skylėms“ lopyti naudoti Nacionalinės gerovės fondo, kurio atsargos nuo prieškarinio beveik 10 trln. rublių lygio sumažėjo perpus – iki 4,2 trln. rublių.
Pajamos iš naftos mažėja, o benzinas tampa vis mažiau įperkamas dėl Ukrainos atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas. Be to, negalima ignoruoti bankų krizės grėsmės, – sakė Harvardo universiteto Rusijos ir Eurazijos studijų centro atstovas Craigas Kennedy.
Jo skaičiavimais, karinių įmonių skola siekia 190 mlrd. JAV dolerių – apie 37 proc. metinio šalies biudžeto. C.Kennedy priminė, kad Rusijos bankai aktyviai skolino gynybos įmonėms, neturėdami pakankamų garantijų gamybai fronto reikmėms palaikyti. Dabar nemažai daliai šių paskolų grėsė pavojus, kad jos bus negrąžintos. Kai kurie didieji bankai pasirengę prašyti Centrinio banko pagalbos, rašė „Bloomberg“.
Kremliuje „kyla panika“
Padėtį sunkina didėjanti priklausomybė nuo Kinijos ir Vakarų sankcijos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai įvedė apribojimus didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ dėl nepakankamos pažangos sprendžiant Ukrainos klausimą. Nuo to laiko Kinija ir Indija, pagrindinės Rusijos naftos pirkėjos, sumažino importą, grasindamos Kremliui pajamų užsienio valiuta sumažėjimu.
„Rusija iš tikrųjų pajuto skausmą“
„Tai pirmas kartas per trejus su puse metų, kai Rusija iš tikrųjų pajuto skausmą“, – sakė analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos studijų programos mokslinis bendradarbis Timothy Ashas. Jo nuomone, Kremliuje „kyla panika“.
Todėl V.Putino aplinka ieško išeities diskredituodama opoziciją, kad „parodytų, jog Vakarai bando suskaldyti Rusiją“ – tai įprasta taktika esant vidaus nestabilumui, sako Džordžtauno universiteto Eurazijos, Rusijos ir Rytų Europos studijų centro profesorė emeritė Angela Stent.
Spalio 14 d. FSB iškėlė baudžiamąją bylą buvusiam „Jukos“ savininkui Michailui Chodorkovskiui ir 22 Antikarinio komiteto nariams dėl rengimosi „smurtiniam valdžios užgrobimui“ siekiant „pakeisti konstitucinę tvarką“ šalyje. Pats M.Chodorkovskis, gyvenantis tremtyje Londone, kaltinimus pavadino melu, kuriuo siekiama įbauginti opoziciją. „
Tai rodo Kremliaus paranoją – Putinas ieško priešų, kad sustiprintų savo režimą“, – sakė Johnas Herbstas, Atlanto tarybos Eurazijos centro vyresnysis direktorius ir buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje.
V.Putinas ir anksčiau yra susidūręs su bandymais įvykdyti perversmą. 2023 m. birželį Jevgenijus Prigožinas, karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjas, vadovavo maištui ir pasiuntė tankus į Maskvą, prisidengdamas ilgalaikiu konfliktu su Gynybos ministerija. Paskutinę akimirką jis atsisakė savo plano ir sustabdė samdinius, o po kelių mėnesių žuvo lėktuvo katastrofoje. Nepaisant nesėkmės, maištas vaizdžiai parodė V.Putino režimo nestabilumą, teigia ekspertai.