Lietuvoje greičio matavimo kameros yra kalibruojamos taip, kad aptiktų net ir nedidelius greičio nukrypimus, tačiau ne kiekvienas užfiksuotas skaičius reiškia baudą. Supratimas, kaip sąveikauja radaro tikslumas ir teisinės ribos, padeda vairuotojams suprasti, kas iš tikrųjų sukelia baudą.
Kaip greičio matavimo kameros matuoja jūsų greitį
Dauguma Lietuvos policijos naudojamų greičio matavimo prietaisų veikia su apibrėžta technine paklaidos riba. Remiantis oficialiomis specifikacijomis, daugumos stacionarių ir mobilių radarų tikslumo tolerancija yra ±3 km/h matuojant greitį nuo 20 iki 100 km/h, ir ±3 %, kai greitis viršija 100 km/h. Kai kurie modernūs prietaisai, pavyzdžiui, „Sensys MSSS“ sistema, gali pasiekti dar didesnį tikslumą – ±1 km/h (≤100 km/h) ir ±1 % (>100 km/h).
Kodėl egzistuoja ši riba
Tolerancija nėra vairuotojų „atleidimo zona“. Tai rodo gamintojo nustatytą techninio tikslumo ribą, užtikrinančią, kad matavimai išliktų galiojantys įvairiomis sąlygomis, pavyzdžiui, esant skirtingiems orams ar transporto priemonės kampams. Ši riba garantuoja, kad stebimas greitis, pavyzdžiui, 53 km/h 50 km/h zonoje, iš tikrųjų gali reikšti realų greitį nuo 50 iki 56 km/h, priklausomai nuo prietaiso kalibravimo.
- Standartinė tolerancija: ±3 km/h iki 100 km/h
- Virš 100 km/h: ±3 % išmatuoto greičio
- Pažangūs jutikliai („Sensys MSSS“): ±1 km/h arba ±1 %
Kai įstatymas apibrėžia pažeidimą
Vien radaro duomenys automatiškai nereiškia baudos. Pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksą (ANK 416), baudos skiriamos tik už tam tikrus greičio diapazonus. Vairuotojai, viršijantys leistiną greitį iki 10 km/h, paprastai gauna tik įspėjimą, o viršijantys 11 km/h ar daugiau, už tai skiriama piniginė bauda.
Teisėtos ribos pagal ANK 416
Lietuvos policijos nuotrauka
- Iki +10 km/h – įspėjimas (baudos neskiriama)
- +11–20 km/h – bauda nuo 12 iki 30 eurų
- +21–30 km/h – bauda nuo 30 iki 90 eurų
- +31–40 km/h – bauda nuo 120 iki 170 eurų
- Virš +50 km/h – galimas vairuotojo pažymėjimo atėmimas
Todėl, nors radaras gali užfiksuoti 5 ar 7 km/h didesnį greitį nei leistina, pagal galiojančius teisės aktus bauda netaikoma. Tačiau policija pasilieka teisę vykdyti griežtesnę kontrolę, ypač saugumo kampanijų ar vidutinio greičio patikrinimų metu.
Realūs pavyzdžiai vairuotojams
Štai kaip tai veikia kasdienėse situacijose:
- Greičio apribojimas 50 km/h: Iki 60 km/h – tik įspėjimas; 61 km/h – baudos intervalo pradžia (12–30 €).
- Greičio apribojimas 90 km/h: Iki 100 km/h – įspėjimas; 101 km/h – taikoma bauda.
Šie pavyzdžiai rodo, kad radaro techninė riba nepažeidžia teisinių kategorijų. Vairuotojai neturėtų remtis „tolerancija“ kaip pasiteisinimu važiuoti greičiau. Policija naudoja patvirtintus ir reguliariai kalibruojamus prietaisus, o kiekvienas užfiksuotas pažeidimas tikrinamas pagal teisinius kriterijus, o ne pagal gamintojų ribas.
Ekspertų įžvalgos ir policijos rekomendacijos
Pasak Lietuvos policijos, radarų tikslumas visada tikrinamas, o prietaisai reguliariai kalibruojami, kad atitiktų Europos standartus. „Vairuotojai neturėtų remtis matavimo tolerancijomis kaip greičio viršijimo pateisinimu“, – pabrėžia įstaiga. Pagrindinis baudos skyrimo veiksnys išlieka faktinis greičio diapazonas, apibrėžtas ANK 416.
Ekspertai taip pat pažymi, kad specialių operacijų, tokių kaip vidutinio greičio kontrolė ar kampanijos, skirtos pavojingam vairavimui, metu valdžios institucijos gali taikyti griežtesnius apribojimus ir skirti baudas net už minimalų viršijimą, kad būtų skatinamas kelių eismo saugumas.
Išvada: saugus pasirinkimas visada yra atitiktis
Apibendrinant galima teigti, kad nors prietaisai techniškai gali aptikti minimalų greičio viršijimą, baudos Lietuvoje teisiškai prasideda nuo +11 km/h virš ribos. Paklaidos riba taikoma techniniam kalibravimui, o ne vairuotojo tolerancijai. Saugiausias ir atsakingiausias būdas išlieka nustatyto greičio laikymasis.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose – ar manote, kad ±3 km/h taisyklė turėtų būti laikoma vairuotojų tolerancija?