Spalio 25 d. buvo pastebėtas didžiulis „Northrop Grumman RQ-4B Global Hawk“, veikiantis pagal šaukinį „FORTE 10“, vykdantis stebėjimo operacijas virš pietinės Juodosios jūros dalies. Remiantis skrydžių sekimo duomenimis, nepilotuojamas orlaivis išskrido iš NATO Sigonella oro bazės Sicilijoje, Italijoje – pagrindinio oro žvalgybos (ISR) misijų starto taško Rytų Europoje ir Juodosios jūros regione.
„RQ-4B Global Hawk“ yra viena iš galingiausių JAV oro pajėgų žvalgybos platformų. „Northrop Grumman“ pagamintas dronas gali išbūti ore daugiau nei 30 valandų ir skristi aukštyje, viršijančiame 18 km. Jo pažangios elektrooptinės ir radarinės jutiklių sistemos leidžia orlaiviui stebėti judėjimą ir aptikti antžeminius taikinius dideliuose plotuose, teikiant realaus laiko žvalgybos informaciją JAV ir sąjungininkų vadovybei.
Ukrainos karo pradžioje „Global Hawk“ dronai beveik kasdien vykdė skrydžius palei Juodosios jūros pakrantę, kartais skrisdami netoli Rusijos okupuoto Krymo. Šios misijos, kurių tikslas buvo stebėti Rusijos kariuomenės judėjimą ir raketų dislokavimą, sulaukė aštrios Maskvos kritikos. Rusijos pareigūnai apkaltino Jungtines Valstijas padedant Ukrainai stiprinti savo nusitaikymo pajėgumus, o Rusijos naikintuvai kartais buvo siunčiami perimti ar sekti amerikiečių dronus.
Vėliau JAV oro pajėgos sumažino šių operacijų dažnumą ir artumą. Patruliavimo zonos buvo perkeltos toliau nuo Rusijos oro erdvės, atsižvelgiant į saugumo sumetimus ir siekiant užkirsti kelią tiesioginiams incidentams tarp NATO ir Rusijos pajėgų.
Šią savaitę atnaujinta „Global Hawk“ veikla rodo galimą operacijų tempo koregavimą.
Misija „FORTE 10“ atrodo išlaikė skrydžio modelį, atitinkantį NATO stebėjimo standartus – liko virš tarptautinių vandenų, stebėdama pagrindinius pakrančių regionus ir jūrų maršrutus. Juodoji jūra išlieka kritine žvalgybos operacijų zona – atsižvelgiant į tai, kad Rusija intensyviai naudoja karinius jūrų ir oro pajėgumus regione, taip pat į nuolatinius raketų paleidimus į Ukrainą iš okupuoto Krymo ir jūros šiaurinio sektoriaus.
Nors nei JAV oro pajėgos, nei NATO nepateikė oficialaus pareiškimo dėl misijos, atnaujintas „Global Hawk“ buvimas atitinka platesnius sąjungininkų pastangas stiprinti situacijos suvokimą prie Ukrainos sienų. Šie tolimieji žvalgybiniai skrydžiai dažnai koordinuojami su kitais NATO ištekliais, įskaitant jūrų patruliavimo lėktuvus „P-8A Poseidon“ ir ankstyvojo perspėjimo lėktuvus AWACS – siekiant užtikrinti visapusišką regiono aprėptį.
Ilga „Global Hawk“ skrydžio trukmė ir jutiklių galimybės daro jį svarbiu įrankiu renkant žvalgybos informaciją apie raketų veiklą, karinio jūrų laivyno dislokavimą ir kariuomenės koncentraciją visoje Juodosios jūros teritorijoje. Kaip pažymi gynybos analitikai, tokios misijos leidžia Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams nuolat vykdyti stebėjimą, nerizikuojant įgulos lėktuvais prie ginčytinos oro erdvės.
Vašingtonui ir jo NATO partneriams JAV dronų patrulių sugrįžimas reiškia įsipareigojimo regioninėms žvalgybos operacijoms patvirtinimą, nepaisant tebesitęsiančių įtampų su Maskva. Juodosios jūros strateginė vertė – ribojasi su Ukraina, Rumunija, Bulgarija ir Turkija – ir toliau daro ją viena iš labiausiai stebimų zonų pasaulyje, rašo „Defence Blog“.
Lrytas primena, kad neseniai skrydis su šaukiniu „FORTE 10“ buvo užfiksuotas ir Baltijos šalių padangėje – „Global Hawk“ žvalgybą palei Rusijos ir Baltarusijos sieną, pakilęs iš tos pačios bazės Sicilijoje, vykdė rugpjūčio 29 d.