„Rugsėjis yra vienas iš tų mėnesių, kurių kainų pokytį prognozuoti ypač sudėtinga – pastaraisiais metais matėme ir gana ryškų kainų augimą, ir jų mažėjimą, todėl vien sezoninėmis tendencijomis remtis negalime“, – pranešime cituojamas „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
„Elektrum Lietuva“: rugsėjį elektros kainos mažėjimo nesitikima
M. Kavaliausko teigimu, vienas svarbiausių rugsėjo elektros kainą lemiančių veiksnių bus gamybos ir vartojimo balansas, taip pat vėjo generacija Lietuvoje bei Šiaurės šalyse.
„Rugsėjį svarbu bus ne tik tai, kiek elektros pagamins saulės ir vėjo elektrinės, bet ir kuriuo paros metu ši energija bus pagaminama. Jei mažesnė atsinaujinančių išteklių generacija sutaps su didžiausio vartojimo valandomis, trūkstamą elektros kiekį reikės užtikrinti brangesniais gamybos šaltiniais arba importu“, – nurodo M. Kavaliauskas.
Teigiama, kad papildomą spaudimą energetikos rinkai vis labiau kelia gamtinių dujų kainos. Anot bendrovės, rugpjūčio pabaigoje Europos Sąjungos dujų saugyklos buvo užpildytos apie 65 proc., kai prieš metus tuo pačiu metu – apie 78 proc.
M. Kavaliauskas pabrėžia, kad mažesni energijos rezervai reiškia, jog rinka tampa mažiau atspari netikėtiems paklausos ar pasiūlos pokyčiams.
„Jei rudenį išaugtų dujų poreikis, sumažėtų hidroenergijos gamyba ar atsirastų papildomų tiekimo trikdžių, kainos galėtų kilti sparčiau. Prie šios rizikos prisideda ir situacija Artimuosiuose Rytuose, kuri gali toliau veikti dujų kainas Europoje, o jos savo ruožtu turi tiesioginę įtaką elektros gamybos sąnaudoms. Todėl žvelgiant į visų šių veiksnių visumą, rugsėjo scenarijus kainų prasme kol kas nėra optimistinis“, – teigia jis.
Bendrovės duomenimis, pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 euro rugpjūtį padidėjo iki 84,04 euro už MWh rugsėjį.
Tuo metu 2024 m. situacija buvo priešinga – kaina sumažėjo nuo 108,95 iki 83,68 euro už MWh, tačiau 2023 m. rugsėjį ji augo – nuo 102,49 iki 117,41 euro MWh.
