Širinskienė prašo pradėti tyrimą
A. Širinskienė pati yra Seimo Antikorupcijos komisijos narė. Trečiadienį ryte ji kolegoms iš Antikorupcijos komisijos rašė, kad reikėtų pradėti tyrimą. O į komisijos posėdį, Seimo narės nuomone, reikėtų pakviesti ir krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę.
„Noriu sureaguoti į šiandien pasirodžiusią publikaciją ir paprašyti įtraukti klausimą į artimiausią darbotvarkę pakviečiant ministrę (kaip žinia, komisijoje jos laukiame ir interesų konfliktų valdymo atvejui, kaip pasiūlė kolega V. Gailius), nes situacija nėra ordinarinė. Į Rūdninkų poligoną nutiestas naujas kelias jau reikalauja remonto darbų ir kyla esminių klausimų, kaip kelias buvo priimtas pabaigus jo tiesimą, nes būtent tuomet turėjo būti vertinama atliktų darbų kokybė“, – laiške kolegoms rašė Seimo narė.
Anot jos, verta į situaciją pažiūrėti ir plačiau. Esą Lietuvoje yra nemažai atvejų, kai kelius tiesiančios įmonės savo darbą atlieka nekokybiškai.
„Kaip pamenate, 2016-2020 m. Seimo kadencijos laiku Susisiekimo ministerijoje buvo atliekamas kelių auditas, tuomet atskleidęs ir nemažai sisteminių ydų, kaip pavyzdžiui, kelių įmonės piktnaudžiaudavo už sutartą kainą patiesdamos plonesnę ar kitos kokybės dangą. Tad gal būtų ir mums pats metas pasižiūrėti, remiantis mano nurodyta publikacija, kas nuo to audito darymo pasikeitė reguliavime ir kur dar liko spragos. Jei čia reguliavimo problema, o ne vieno konkretaus ir aplaidaus atvejo“, – laiške nurodė A. Širinskienė.
Susidariusi situacija papiktino A. Širinskienę. Ji negailėjo kritikos dėl to, kad iki šiol nereikalauta nutiesti naują kokybišką kelią.
„Yra nesuvokiama, kodėl D. Šakalienės vadovaujama Krašto apsaugos ministerija nereikalauja, kad brokuota kelio danga būtų nutiesta iš naujo. Ypač turint omenyje tai, kad ankstesni ministerijos vadovai jau buvo priėmę tokį sprendimą. Tikrai susidaro įspūdis, kad tokiu būdu atsisakius naujos dangos reikalavimo nuo papildomų išlaidų „gelbstima“ socialdemokratams artima įmonė – tik duobes lyginti įmonei yra pigiau. O visi kelio pertiesimo kaštai, vos tik pasibaigs tas garantinis duobių taisymas, kris ant valstybės biudžeto pečių. Toks aplaidus ministerijos požiūris į valstybės resursų taupymą diskredituoja tai, kaip naudojamos šalies gynybai skirtos lėšos. O tai labai neatsakinga“, – teigė A. Širinskienė.
„Delfi“ tyrimą galite rasti paspaudę čia.
Naujas kelias su rimtais defektais
Savo ruožtu „Delfi“ žurnalistas Tomas Janonis trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti tyrimą, kuris išaiškintų, kodėl Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija iš „Fegdos“ priėmė nekokybišką kelią. Taip pat prašoma išsiaiškinti, kodėl Krašto apsaugos ministerijos iki šiol tenkinsi tik kelio lopymu, bet neprašė jo tiesti iš naujo.
„Delfi“ savo tyrime rašė, kad 2023 m. įmonės „Fegda“ nutiestas kelias 2024 m. jau turėjo defektų, kuriuos identifikavo Krašto apsaugos ministerija. Kaip nurodė ministerija, „Fegda“ yra nutiesusi du šio poligono kelius ir abu turi defektų. Vieno kelio vertė yra 6,45 mln. Eur, kito – 2,29 mln. Eur.
Tačiau defektai „Fegdai“ nesutrukdė laimėti ir daugiau pirkimų. Ji šiuo metu tiesia dar dvi Rūdninkų poligono kelio atkarpas. Vieno kelio vertė yra 1,8 mln. Eur, o kito – 4,3 mln. Eur.
Kaip išsiaiškino „Delfi“, iki šiol Krašto apsaugos ministerija nereikalavo „Fegdos“ vietoje defektuotų kelių nutiesti naujus ir kokybiškus. Buvo tenkinamasi tik kelio remontais, kai kelias taisomas lopais ir įtrūkimus užtepant tam tikromis medžiagomis.
„Delfi“ žurnalistai Tomas Janonis, Kristina Pocytė-Medutė ir tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas atvykę į poligoną pamatė liūdną vaizdą.
Atvykus užfiksuota, kad „Fegda“ nutiestas kelias lūžinėja, skilinėja. Susidaro įspūdis, kad kokybe nė iš tolo nekvepia. Skirtingose kelio atkarpose atsidaro siūlės, jos suteptos tam tikromis sutvirtinančiomis medžiagomis. Ant kelio nemažai lopų. Tačiau ar taip turi atrodyti naujai nutiestas kelias?
Iš pradžių Krašto apsaugos ministerija nenorėjo su „Delfi“ pasidalinti kelio ekspertize, bet pateikus papildomų argumentų ministerija persigalvojo ir ekspertizę atsiuntė.
Kelio ekspertizės akte, kurį visą (tik nuasmenintą) gavo „Delfi“, nurodoma, kokie defektai buvo užfiksuoti. Tarp jų – ir įtrūkimai per visą betono storį, ir skirtingų savybių medžiagų panaudojimas, ir skirtingo medžiagų kiekio naudojimas.
Mindaugo Sinkevičiaus ryšiai su „Fegda“
Kaip išsiaiškino „Delfi“, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius su UAB „Fegda“ turi ryšių. Jis nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2025 m. kovo 7 d. ėjo komercijos direktoriaus pareigas.
Jis į UAB „Fegda“ pasuko 2024 m., kai Apeliacinio teismo nuosprendžiui įsiteisėjus iškart po paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) netrukus politikui panaikino Jonavos mero įgaliojimus. M. Sinkevičiui buvo pateikti kaltinimai „čekiukų“ byloje.
Be to, M. Sinkevičių ir jo tėvą Rimantą Sinkevičių su UAB „Fegda“ atstovais sieja ir pomėgis medžioti.
2020 m. buvo skelbiama, kad teisėsaugos dėmesio sulaukusioje stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje Panevėžio rajone dalyvavo įtakingi politikos ir verslo atstovai. Skandalingai pasibaigusioje medžioklėje dalyvavo tuometinis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Sinkevičius. Tarp medžiotojų buvo ir kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų Arvydas Gribulis.
„Delfi“ išsiaiškino, kad M. Sinkevičius ir „Fegdos“ savininkas A. Gribulis priklauso tam pačiam medžiotojų klubui „Tauras“. A. Gribulis, Registrų centro duomenimis, priklauso šio klubo valdybai. Taip pat šio klubo nariai – M. Sinkevičius ir jo tėvas R. Sinkevičius. Be to, šio klubo gretose – ir „Fegda grupė“ direktorius Gediminas Gribulis.
Taigi, matyti, kad socdemų lyderį M. Sinkevičių su „Fegda“ sieja ne tik bendras darbas, bet ir medžioklė.
„Delfi“ kėlė klausimą, ar šie socialdemokratų partijos pirmininko ryšiai su „Fegda“ netrukdo socialdemokratų deleguotai krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei elgtis principingai „Fegdos“ atžvilgiu ir reikalauti tiesti naują kelią.
„Fegda“ problemų nemato
„Fegdos“ direktorius Jonas Jablonskis sutiko, kad defektų yra, tačiau, jo nuomone, keliu galima naudotis.
„Kelio dangos konstrukcija buvo suprojektuota ir įrengta pagal patvirtintą projektą bei atliktą ekspertizę. Visi sprendiniai suderinti su užsakovu, todėl darbus atlikome pagal nustatytas procedūras. Kelių betono dangos dėl savo horizontalios konstrukcijos yra labiau veikiamos klimato nei, pavyzdžiui, pastatų sienos, todėl eksploatacijos metu gali atsirasti smulkūs įtrūkimai ar lokalūs defektai. Jie šalinami garantiniu laikotarpiu ir neturi reikšmingos įtakos kelio tinkamumui naudoti“, – teigė J. Jablonskis.
Jo teigimu, šiuo metu ruošiamas galutinis kelio taisymo planas.
„Kelias tinkamas naudoti pagal paskirtį – juo gali saugiai judėti tiek civilinis, tiek karinis transportas. Niekada nebuvo nustatyta jokių judėjimo apribojimų šiuo keliu, išskyrus trumpalaikį greičio apribojimo laikotarpį šiemet pavasarį, kurį patys nustatėme suderinę su užsakovu, kad galėtume saugiai šalinti defektus – juos pašalinome. Vėliau paaiškėjus, kad atsirado kitų taisytinų kelio vietų, šiuo metu ruošiame galutinį vietų taisymo planą, kuris bus įgyvendintas nedelsiant, kai tik planą užsakovas patvirtins“, – nurodė J. Jablonskis.
„Delfi“ tyrimą galite rasti paspaudę čia.