Taip ministras siekia išsklaidyti abejones, jog Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą įgyvendinantis procentas nuo BVP krašto apsaugai buvo numatytas iki viešų pareiškimų, jog Vyriausybė ruošiasi nevykdyti įsipareigojimų formuojant gynybos biudžetą.

„Vis dėlto reikėtų žiūrėti į galutinį skaičių, kuris atsirado spalio 14 dienos ryte“, – interviu BNS sakė ministras.

Minimą spalio 14-ąją Krašto apsaugos ministerijoje įvyko neformalus susitikimas su nuomonės lyderiais, po kurio dalis susitikimo dalyvių feisbuke skelbė, kad Vyriausybė kitąmet gynybai rengiasi skirti mažiau nei 5 proc. BVP.

Anot finansų ministro, ministerijos pareigūno elektroninis laiškas Krašto apsaugos ministerijai, patvirtinantis planuojamus 5,38 proc. BVP asignavimus, buvo išsiųstas spalio 14 dieną 10.01 valandą. Finansų ministerija pateikė BNS šio laiško kopiją.

„Tai buvo elektroninis susirašinėjimas, nežinau, kas kam jį siuntė, bet aš jį pasižiūrėjau, savo akimis įsitikinau, kad taip ir buvo“, – sakė K.Vaitiekūnas.

Kitų praėjusią savaitę pareigas palikusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės viešintų skaičių iš 2026 metų valstybės biudžeto derybų, kur minėti mažesni nei 5 proc. BVP gynybai, K.Vaitiekūnas nekomentavo.

„Žinokite, į tuos techninius niuansus tikrai, ypač kas buvo liepą, negalėčiau leistis, nes nei buvau ministru, nei labai detaliai žinau tuos tokius techninius dalykus, kurie ten vyksta visą biudžeto formavimo laikotarpį“, – kalbėjo ministras.

Jis tvirtino, kad kitais metais Valstybės gynybos fondo lėšas Vyriausybė skirstys lyderiaujant Krašto apsaugos ministerijai, todėl rizikų, kad jos bus panaudotos ne būtiniausioms gynybos užtikrinimo reikmėms, nėra.

Kitos interviu temos

  • NATO lygmens sprendimai leidžia keisti gynybos biudžeto skaičiavimo metodiką;

  • Žada ieškoti kompromisų dėl naujų poreikių valstybės biudžete;

  • Svarbiau – ne perskirstymo nuo BVP procentas, o lėšų naudojimo efektyvumas;

  • Negali pažadėti, kad šią kadenciją mokesčiai nebeaugs;

  • „Labai skeptiškas“ dėl prezidento siūlymo daugiau „Sodros“ perviršio skirti pensijų didinimui;

  • Geopolitinių iššūkių akivaizdoje politikams ir valstybės valdymo institucijoms reikėtų suteikti daugiau laisvės skirstyti viešuosius pinigus;

  • Privataus kaupimo pensijai reforma ir mažesnis pradinis įnašas didins būsto kainas;

  • Viešieji finansai išliks tvarūs.

– Ministre, interviu iš pradžių norėjau pradėti nuo to, kad iki galo išsiaiškintume aplinkybes, susijusias su kitų metų gynybos biudžeto formavimu, bet gal nuo naujausios aktualijos norėčiau paklausti. Tai ar nesiformuoja naujų lėšų poreikis kontrabandiniams balionams numušinėti?

– Ne, iš tiesų apie lėšas nebuvo visiškai jokios šnekos. Tiesiog buvo labiau kalba apie tai, kaip skirtingos institucijos reaguos. Jos pasiruošė ganėtinai detalius planus ir manau, kad tas priemonių paketas iš skirtingų institucijų skirtingomis kryptimis, jis padės su šita grėsme susidoroti.

– Tai tas priemonių paketas nėra susijęs su poreikiais pirkti naują įrangą, kas papildomai kainuotų ir panašiai?

– Ne. Be to, kadangi grėsmė yra tokia ganėtinai moderni, šiuolaikiška, tai ir kontrpriemonės yra tokios ganėtinai modernios, šiuolaikiškos. Tai tokios, kurios galbūt ir nereikalautų labai ten kažkokių didelių lėšų.