Ar „Tomahawk“ raketos gali pakreipti karo eigą?
Pasiteiravus karybos ir ginkluotės eksperto Dariaus Antanaičio, ar „Tomahawk“ raketos galėtų kažkaip pakeisti šį karą, jis pirmiausia pabrėžė vieną svarbų dalyką.
„Visų pirma, „Tomahawk“ raketos yra jūrinio bazavimo raketos, kurios yra leidžiamos iš povandeninių laivų arba iš laivų. Teoriškai yra galimybė paleisti jas iš sausumos, bet tam reikalinga visiškai kita infrastruktūra. Kitas dalykas – kad būtų galima naudoti bet kurią naują ginklų sistemą reikia apmokyto personalo.
Dar vienas dalykas: kad galėtų būti panaudota „Tomahawk“ raketa, turi būti ne tik ukrainiečių kariai parengti naudotis sistema, ne tik turi būti sausumos paleidimo įranga, bet turi būti ir nuosavas palydovas. Kadangi viso skrydžio metu ši raketa yra valdoma palydovu“, – aiškino ekspertas.
Pasak jo, „Tomahawk“ raketa, priklausomai nuo specifikacijos, gali skristi iki 2 500 km. Ji turi nedidelį užtaisą, palyginti su kitomis, bet yra labai tiksli.
„Dar jos ypatumas – ji skrenda maždaug 30 m aukštyje. Galima palyginti su dešimties aukštų namu. Ją nustatyti ir numušti yra labai sudėtinga. Tačiau ar tai kažkoks vadinamasis „game changer“ – ar tai reikšmingai pakeistų situaciją, – tikrai ne.“
Ekspertas priminė ir ukrainiečių pačios gamybos raketą „Flamingo“: „Ukrainiečiai jau pristatė savo raketą „Flamingo“, kuri skrenda žymiai toliau, turi iki tonos užtaiso, jos tikslumas – nuo 10 iki 15 m. Bet kai raketa neša toną sprogmenų, tuomet nėra skirtumo, ar ji nuskriejo 10 m nuo taikinio.“
Kodėl ukrainiečiams reikėjo „Tomahawk“?
Eksperto paklausus, kam tada reikėjo ukrainiečiams „Tomahawk“ raketų, jis išskyrė dvi priežastis.
„Ko gero, „Flamingo“ raketa nėra tokia, kokia deklaruojama, arba jų yra per mažai. Antra, tai yra daugiau politinis žingsnis. Be to, „Tomahawk“ raketų amerikiečiai ir negali duoti. Anot JAV kariuomenės leidinio „Stripes“, kariuomenė turi apie 4 000 „Tomahawk“ raketų. Iš jų 123 buvo panaudotos prieš husius, teroristus Raudonojoje jūroje.
Praeitais metais JAV jūrininkų korpusas nusipirko 20 šių raketų, o šiais metais nėra numatytas nei vienas pirkimas. Iš principo amerikiečiai negali jų duoti, nes patys jų neturi pakankamai, kad aprūpintų savo laivus ir povandeninius laivus“, – aiškino jis.
Paprašytas paaiškinti, kodėl buvo reikalinga dūmų uždanga dėl „Tomahawk“ raketų perdavimo, D. Antanaitis teigė, kad tai yra vadinama diplomatiniu neapibrėžtumu.
„Mes nežinome, ką darys Amerika, ką darys Ukraina. Ne tik mes, ukrainiečių sąjungininkai ir draugai, bet taip pat ir Rusija nežino, ko laukti toliau. Mes visą laiką linkę pervertinti savo priešininkų pasakymus. Todėl ir šiuo atveju rusai turėtų pervertinti priešininko pasakymus, t. y. ukrainiečių: kad kažkas vyksta, kad kažkas bus, kad vis dėlto amerikiečiai padeda ukrainiečiams.
Nepamirškime, kad vienas iš Rusijos valdžios atstovų yra pasakęs, jog tikėjosi, kad Europa ir vakariečiai pavargs tiekti ginklus; bet jie toliau tiekia. Tai rodo rusų nuovargį dėl šio karo ir kad jie nemato išeities, nes Europa toliau padeda Ukrainai, o rusai nesugeba to sustabdyti“, – aiškino ekspertas.
D. Antanaitis taip pat sakė, kad Rusijos ekonomika šiuo metu yra labai nepalankioje situacijoje. Jis priminė, jog mūšio erdvė yra skirta laimėjimui arba sudaryti sąlygas priimti politinius sprendimus.
„Turint omenyje, kad Rusijos ekonomika yra visiškoje recesijoje, manau, kad sąlygos mūšio erdvėje yra geros strategiškai. Aišku, žmonėms, kurie ten gyvena, kovoja ir kenčia šaltį, viskas atrodo beprasmiška ir baisu. Tačiau iš nuotolio žiūrint, ukrainiečiai dabar turi daug geresnes galimybes negu prieš pusmetį – mano galva, vien dėl to, kad Rusijos ekonomika yra recesijoje.“
Jis pridūrė, kad socialiniai neramumai Rusijoje irgi didėja: „Sankt Peterburge jaunimas nebebijo išeiti į gatves dainuoti – turbūt bręsta socialiniai neramumai. Iš fronto grįžta daug sužeistųjų, kurie yra pikti, kyla nusikalstamumas. Manau, situacija gerėja Ukrainos naudai.“
Karas yra daugiasluoksnė problema
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis pastebėjo, kad Ukrainos ir Rusijos karas jau išsiplėtė į platesnį Vakarų–Rusijos, taip pat ir Kinijos konfliktą.
„Dėl šito karo ir kitų dalykų yra labai daug dedamųjų ir jos persipynusios. Kai tik bandome atrasti dvi dedamąsias, paprastai suklystame. Pavyzdžiui, racionaliai galime skaičiuoti, kiek tankų abi pusės turi arba kiek gali pagaminti bepiločių – bet tai neteisingas sprendimas, nes sudedamųjų yra kur kas daugiau.“
Profesorius nurodė asmeninius lyderių santykius kaip vieną iš svarbių dimensijų: „Trumpas ir Putinas remiasi bent keliomis sudedamosiomis. Viena jų – asmeniniai santykiai. Trumpo nuostata yra tokia, kad visame pasaulyje svarbiausias dalykas yra asmeniniai santykiai: reikia susitikti, paspausti rankas, ilgai pabendrauti. Putinas taip pat teikia didelę reikšmę asmeniniams pokalbiams, todėl vengia susitikti su Zelenskiu, bet labai nori pasimatyti su D. Trumpu.“
„Vienas matas: yra pasaulio logika ir yra dviejų asmenų galvojimo logika – Trumpo ir Putino. Problema ta, kad jų racionalumai dažnai nesutampa. Putinas galvoja savo istorinių ir religinio simbolizmo kontekstais – apie Pečenegus, Riurikus, Kijevo Rusios tradicijas, kas Trumpui daug ką reiškia kitaip arba visai nieko. Dėl to, nors abu vertina asmeninius susitikimus, jiems susitikus jų racionalumai dažnai nesutampa“, – aiškino profesorius.
Jis pridūrė, kad taip pat būtina įvertinti ekonomikos vaidmenį ir galimą Kinijos paramą Rusijai: „Net Antrojo pasaulinio karo metu, kai Sovietų Sąjungą užpuolė Hitleris, ateidavo parama iš šalies. Šiuo atveju iškyla Kinijos vaidmuo: kiek ji gali paremti Rusiją, kad ši nesugriūtų iki visiško nulio. Kuo didesnė recesija, tuo didesnė priklausomybė nuo Kinijos.“
Ar ukrainiečiams įmanoma išstumti rusus rytuose savo pajėgomis?
D. Antanaitis komentavo, kad tai teoriškai įmanoma, bet būtina pažvelgti į karą plačiau nei tik per karinę prizmę. „Karas apima mažiausiai penkias dimensijas: diplomatinę, informacinę, infrastruktūros, karinę ir ekonominę. Visos šios dimensijos turi būti paliestos, kad galėtume apibrėžti karą. Be diplomatinių dalykų karas neprasidėtų ir nesibaigtų; be infrastruktūros negalėtume apsaugoti žmonių; informacinė dimensija – propaganda; karinėje – šaudau ir gaudau; o ekonominė – būtina resursams.“
Kalbant apie kontrpuolimą, ekspertas išskyrė kelias sąlygas. Pasak jo, jei atmetame diplomatinę ir ekonominę dimensijas ir susitelkiame tik į mūšio erdvę, tai mūšio erdvė nėra vien plokščias mūšio laukas – ji bent 3D, o į ją taip pat įeina informacinė ir kibernetinė erdvės, taigi išeina 5D.
„Kad būtų pradėtas kontrpuolimas, Rusija turėtų būti susiskaldžiusi; okupuotų teritorijų daliniuose turėtų būti žymių braškėjimo požymių ir jie turėtų būti perkelti į Rusijos gilumą. Antra, reikia labai geros palydovinės žvalgybos.
Taip pat ekspertas pabrėžė, kad kontrpuolimo metu fiziškai reikia nueiti visą kelią ir išvalyti savo žemes. „Kad karys galėtų įspausti pėdsaką priešo apkasuose ir judėti savo artilerija bei tankais, reikia rasti technologiją, kuri padėtų išvengti dronų. Dabar Vakaruose tokios technologijos yra, bet reikia kinetiškai nustatyti, kur tas taikinys ore. Tam reikalingi sensoriai, kurie dronus mato; reikalinga tikslioji mechanika, kuri nukreiptų pabūklus; ir trečia – reikia nuspėti, kur dronas bus. Čia galbūt galėtų padėti dirbtinis intelektas, kuris tai nuspėtų“, – aiškino jis.
„Kai turėsime proveržio technologiją, gerokai sumažinsime karių nuostolius ir dronai nebus tokie skausmingi, kokie yra dabar“, – samprotavo D. Antanaitis.
Visų „Žinių radijo“ pokalbį žiūrėkite čia: