„Kai premjerė pristatys kandidatą, koks jis bebūtų – tada ir bus priimti sprendimai. Mes kažkokių nusiteikimų prieš pasiūlytus kandidatus, bent jau žiniasklaidoje kurie figūravo, atrodo, neturime. Čia pirmiausia yra koalicijos reikalas, ką siūlyti ir atitinkamai turėtų būti aiškus sutarimas su prezidentu, nes krašto apsauga yra sritis, kur prezidento žodis yra ypač svarbus“, – antradienį „Žinių radijui“ komentavo D. Matulionis.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) vadovo neturi nuo praėjusios savaitės, kai iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė.
Diskusijos dėl gynybos biudžeto kilo po to, kai viešojoje erdvėje pradėtos kelti abejonės, esą dalį pinigų numatyta skirti infrastruktūros plėtrai.
Paklaustas, ar po šių istorijų sprendimas į krašto apsaugos ministrus siūlyti susisiekimo ministrą Jurą Taminską neatrodytų keistai, prezidento vyriausiasis patarėjas teigė, jog nereikėtų sureikšminti diskusijų dėl kelių finansavimo.
„Noriu pabrėžti, kad kai kalbame, pavyzdžiui, apie poligonus – tą patį Rūdninkų poligoną, KAM yra skyrusi pinigų būtent kelių tvarkymui, bet tai yra sudėtinė karinės infrastruktūros dalis. Bet jeigu kalbame apie „Via Baltica“ ar „Rail Baltica“, negali pakišti tokio biudžeto po gynybos finansavimu“, – komentavo D. Matulionis.
Juras Taminskas susisiekimo ministro pareigas eina nuo rugsėjo. Prieš tai jis buvo Eugenijaus Sabučio viceministru.
Kaip skelbta anksčiau, premjerė I. Ruginienė žadėjo pateikti naują kandidatą į krašto apsaugos ministrus šios savaitės pradžioje. Laikinai krašto apsaugos ministro pareigas eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Galimus pretendentus vadovauti KAM socialdemokratai aptars antradienį vyksiančioje valdyboje ir prezidiume.
D. Matulionis: reikia pripažinti, kad mes nematome Baltarusijos noro bendradarbiauti
Kontrabandą gabenantiems meteorologiniams balionams plūstant į Lietuvą, Baltarusija turi puikią galimybę parodyti norą ir pasirengimą bendradarbiauti, tačiau jų interesas yra kitur, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
„Jeigu išties būtų geranoriškas (Baltarusijos – ELTA) požiūris, tai mes tikrai matytume žymiai rimtesnius baltarusių pareigūnų veiksmus, užkardant šitą veiklą. Jeigu jie iš tikrųjų tikisi ir nori siųsti tam tikrą žinią mums ir Vakarams, kad yra pasiruošę bendradarbiauti, tai būtų puiki galimybė, bet, deja, reikia pripažinti, kad mes to nematome, nes interesas yra kažkur kitur“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas.
D. Matuliono teigimu, tai, kas vyksta pastaruoju metu, galima vadinti Baltarusijos režimo kontroliuojama hibridine ataka.
„Jeigu giliau panagrinėsime, tai pamatysime, kad tai yra hibridinė ataka, nors ji yra prasidėjusi ne vakar ir ne prieš savaitę (…). Buvo valdoma migracija, dabar turime valdomą kontrabandą. Turėkime omenyje, kad 80 proc. visų į Europą ateinančių cigarečių eina iš vieno didžiulio fabriko, kuris yra netoli mūsų. Tai yra Gardino (…) tabako fabrikas, kuris gamina žymiai dagiau negu reikia vidaus poreikiams. Visa kita dalis eina kontrabandai“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Tai yra Lukašenkos valdomas fabrikas (…). Tai dar kartą patvirtina, kad tai yra papildomas nelegalių, neapskaitytų pajamų šaltinis režimui. Tai reiškia, kad net ir tokiu atveju, jeigu tai sukelia tik ekonomines pasekmes, tai jau yra tam tikra hibridinė ataka (…). Jeigu tarnybos tiesiogiai ir nevykdo šitos kontrabandos, tai yra taip, kaip buvo migracijos krizės atveju – buvo atitinkami apmokymai. Iš esmės, aš drįstu teigti, dar kartą pasakyti, kad tai yra valdoma kontrabanda“, – aiškino jis.
Kol kas negalvojama apie Kaliningrado tranzito ribojimus
Nors Prezidentūra užsiminė, jog besikartojant kontrabandinių oro balionų incidentams reikėtų svarstyti galimybę riboti Kaliningrado tranzitą, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako – šiuo metu tokia galimybė nėra svarstoma. Vis tik, pabrėžia jis, Lietuva neatmeta pasitelkti ir visas įmanomas priemones.
„Prezidentas yra pasakęs, kad mes neturėtume atmesti ir tam tikro tranzito ribojimo priemonių. Tai nereiškia, kad tos priemonės galėtų būti priimtos dabar, bet jeigu matysime, kad ir toliau viskas vyksta taip, kaip yra, ir mūsų oro uostas susiduria su rimtomis problemomis – tai mes turime imtis visų priemonių, kurios yra įmanomos. Ir tai yra dar vienas būdas atkreipti ir tos pačios Europos Komisijos dėmesį į problemą ir atitinkamai mums teikti tam tikrą papildomą paramą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
„Kaliningrado tranzito uždarymas – be abejo, tai yra pats sudėtingiausias ir teisiškai komplikuočiausias klausimas. Tikrai kol kas apie tai negalvojama, bet yra kitų priemonių, apie kurias galėtume pagalvoti, jeigu situacija tikrai blogėtų“, – patikino jis, pridurdamas, kad apie minėtas priemones ketinama diskutuoti antradienį Prezidentūroje vyksiančiame tarpinstituciniame pasitarime.
Kaip skelbta, savaitgalį Prezidentūra, reaguodama į pasikartojančius kontrabandinių oro balionų incidentus, teigė, jog reikia ieškoti būdų suvaldyti esamą situaciją – tarp galimų priemonių įvardijo ilgalaikį sienos su Baltarusija uždarymą bei tranzito į Kaliningradą ribojimą.
Neatmeta galimybės svarstyti nacionalinių sankcijų Baltarusijai: tai politinis sprendimas
Jei kontrabandą gabenantys balionai ir toliau plūs į Lietuvą, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis neatmeta galimybės svarstyti įvesti nacionalines sankcijas Baltarusijai. Visgi, pasak jo, visų pirma reikia sugriežtinti Europos Sąjungos (ES) Minsko režimui taikomus ribojimus.
„Tai (nacionalinės sankcijos – ELTA) yra politinio sprendimo klausimas – jeigu bus aptartos ir jeigu turėsime tikslius parametrus, kaip tai padaryti ir prieš ką tai būtų nukreipta, tai, manau, kad laikas būtų apie tai kalbėti“, – „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
Tačiau, anot jo, visų pirma reikia žengti europinių sankcijų griežtinimo keliu.
„Aš manau, kad pirmiausia išnaudokime Europos Sąjungos lygį. O po to, jeigu situacija toliau eskaluojasi ir mes matome, kad nesibaigia visa tai, reikia žengti toliau ir čia mes turime parodyti tvirtą stuburą ir ryžtingumą. Čia blaškymasis ir bandymas įtikinti neveikia. Nes iš tikrųjų tik kietas, griežtas požiūris paveiks mūsų kaimyną“, – sakė prezidento patarėjas.
„Manau, kad mūsų užsienio reikalų ministras labai rimtai padirbės, siekiant dar labiau sugriežtinti sankcijas, galbūt jas sulyginant su Rusijos sankcijomis“, – pabrėžė jis.
Premjerei Ingai Ruginienei pavedus Užsienio reikalų ministerijai (URM) koordinuoti naują sankcijų paketą Baltarusijai dėl besitęsiančių meteorologinių oro balionų antplūdžių, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog ribojamųjų priemonių suvienodinimas Maskvai ir Minskui būtų vienas iš atsakomųjų veiksmų.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę dėl iš Baltarusijos atkeliaujančių kontrabandinių oro balionų keturis kartus buvo laikinai sustabdytas orlaivių eismas Vilniaus oro uoste, vieną kartą – ir Kauno oro uoste.
Incidentai, kai sutrikdyta oro uosto veikla bei uždaryti Medininkų iš Šalčininkų pasienio kontrolės punktai, fiksuoti antradienio, penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarais.
Trečiadienį Vyriausybė ketina priimti sprendimus dėl paskutinių dviejų – Medininkų ir Šalčininkų – pasienio kontrolės punktų su Baltarusija uždarymo. Iki tol siena su Baltarusija liks uždaryta. Tokį sprendimą priėmė pirmadienį posėdžiavusi Nacionalinio saugumo komisija (NSK).
Taip pat nutarta, jog kariuomenė pradės taikyti atitinkamas kinetines priemones, siekiant nuleisti į šalį įskrendančius balionus.
Savo ruožtu policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai aktyviau bendradarbiaus, siekiant pažaboti kontrabandininkus.