Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos pirmininkės Almos Astafjevos pastebėjimu, ši problema dėl būtinybės išduoti tokias pažymas nėra nauja.
„Mes, kaip organizacija, jau daug metų kalbame apie tai. Dalį pažymų su ministerijos pagalba jau esame panaikinę. Pavyzdžiui, turbūt viena labiausiai įsiminusių pažymų, kurios pakeitimą reikėjo labai sunkiai derinti, buvo ta, kad nėščiajai moteriai ar auginantiems kūdikius tėvams reikėdavo pažymos iš šeimos gydytojo, kad būtų patikrintas jų šulinio vanduo.
Atrodo, taip paprasta – nėščioji turi nėštumo kortelę, kūdikis turi gimimo liudijimą, tai kaip ir galėtų patikrinti. Ir buvo labai daug diskusijų, kodėl visgi mes turime tas pažymas rašyti. Taigi per aštuoneris metus tų pažymų esame jau šiek tiek apmažinę, bet jų vis dar yra labai daug“, – komentavo ji.
Įkaitais tampa tiek gydytojai, tiek pacientai
Pašnekovės tvirtinimu, tokių medicininės vertė iš esmės neturinčių pažymų išdavinėjimas užima nemažą šeimos gydytojų darbo dalį taip atimant laiką iš pacientų, kuriems išties reikia pagalbos.
„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad dirbdama visu etatu per savaitę dėl įvairių pažymų turiu kokias penkias–šešias konsultacijas.
Ir jeigu pacientas, užsiregistravęs pirminei konsultacijai, kuri yra 15–20 minučių trukmės, prašo parašyti pažymą, kurią reikia pateikti kažkokiai institucijai, tu supranti, kad tavo laikas tiesiog yra sugaištas.
Taip tiek gydytojas, tiek pacientas tampa situacijos įkaitais – žmogus be tos pažymos negaus kažkokios paslaugos, o gydytojui ją tenka išrašyti užuot pakonsultavus pacientą dėl realios medicininės pagalbos“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Patys pacientai dalinasi absurdiškais pavyzdžiais
Norėdama atkreipti dėmesį į problemos mastą ir paskatinti pokyčius visoje sistemoje, profesinė sąjunga pradėjo kampaniją „Rožinis krokodilas“. Jos metu medikai ir pacientai kviečiami dalintis absurdiškiausių ar net šypseną keliančių pažymų pavyzdžiais.
Pasak pašnekovės, vos per kelias akcijos dienas jau sulaukta kelių dešimčių anketų, kurias pildo ir pacientai:
„Tikrai matome tendencijas, kad tų pažymų vis dar prašo. Matosi sritys, kur turbūt reikės atskirų diskusijų su tam tikromis institucijomis.
Pavyzdžiui, turbūt absurdiškiausia pažyma, kiek spėjome su komanda peržiūrėti, buvo tokia: viena religinė bendruomenė paprašė paciento pažymos, kad pacientas nešioja sauskelnes. Tai čia tikrai atrodo absurdo viršūnė.
Dar vienas iš absurdiškesnių atvejų – pasirodo, Jungtinės Karalystės draudimo kompanijos prašo informacijos, kad pacientas yra gyvas. Šiandien pacientas gyvas, bet kaip bus rytoj, aš juk negaliu garantuoti. Ir kaip šitą problemą spręsti, irgi neįsivaizduoju, nes tai jau yra kitos šalies prašymas. Turime nemažai problemų su draudimo kompanijomis, kurios prašo įvairių duomenų.“
Gaišina laiką ir kelia nepasitenkinimą
Gydytoja pasakojo, kad būta ir prašymų dėl pažymos, kad pacientas naudoja sauskelnes ir reikia priemonių toms sauskelnėms laikyti.
„Turbūt yra toks institucijų nepasitikėjimas pacientais ir jos reikalauja iš mūsų pažymų kaip patvirtinimo, kad taip tikrai yra. Bet turbūt reikia suvokti, kad tas nepasitikėjimas kainuoja gydytojo ir paciento laiką, sukelia nepasitenkinimą.
Jeigu žmogus atėjo ir sako, kad reikia kažkokios talpos sauskelnėms laikyti ar, nežinau, kažkokių techninių priemonių, vežimėlio ar ramentų, tai turbūt tas pacientas ne šiaip sau kreipiasi.
Bet iš to nepasitikėjimo ir gimsta reikalavimai eiti pas šeimos gydytoją, pasiimti pažymą, kuri būtų kaip patvirtinimas, kad jam to tikrai reikia“, – kalbėjo ji.
Pavyzdžiui, turbūt absurdiškiausia pažyma, kiek spėjome su komanda peržiūrėti, buvo tokia: viena religinė bendruomenė paprašė paciento pažymos, kad pacientas nešioja sauskelnes. Tai čia tikrai atrodo absurdo viršūnė.
Neretai šeimos gydytojams tenka išduoti ir pažymą malkoms. „Žinoma, tokios pažymos atsiranda ne todėl, kad kažkas nusprendė gydytojo paklausti, kiek žmogui reikia malkų. Dažniausiai už administracinio reikalavimo slypi tam tikra socialinė aplinkybė ar žmogaus sveikatos būklė, kuri suteikia teisę į lengvatą, kompensaciją ar kitą pagalbą.
Tačiau būtent čia ir kyla esminis klausimas: jeigu valstybė jau yra nustačiusi žmogaus negalią, individualios pagalbos poreikį ar kitą statusą, kodėl pacientas turi dar kartą eiti pas šeimos gydytoją, kad šis perrašytų ar patvirtintų informaciją, kuri valstybei jau yra žinoma?“ – svarstė šeimos gydytoja Rasa Isevičienė.
Pažyma, kad negali skusti barzdos arba greičiau susituoktų
Kitas antakį kilstelėti priverčiantis pavyzdys – pažyma, kad žmogus negali skustis barzdos.
„Tikrai aišku, kad jau turėsim diskusijų su kariuomenės organizacijomis, nes tikrai daug rašoma apie pažymas, kai iš šeimos gydytojų prašoma nurodyti, kad žmogus negali skustis barzdos, nes jį beria, ar nešioti tam tikros avalynės. Nors iš tiesų karo tarnyba turi ir medikus, kurie galėtų spręsti šias problemas.
Taip pat gydytojai sulaukia vizitų dėl pažymos, kad reikia kitokios darbdavio pritaikytos avalynės. Visa tai yra žmonėms svarbios problemos, bet ar tikrai tam reikia šeimos gydytojo?
Pavyzdžiui, taip pat gavome ir tokių pažymų su prašymais nurodyti, kad pacientas negali dirbti savaitgaliais. Kaip šeimos gydytojas gali priimti sprendimą, kad pacientas negali dirbti savaitgaliais? Toks prašymas.
Dar labai įdomus atvejis – pasirodo, metrikacijos biurai prašo pažymos, kad pacientai galėtų greičiau registruoti santuoką. Aišku, čia turbūt viskas susiję su nėštumu, bet kyla klausimas, kaip čia šeimos gydytojas duoda leidimą greičiau susituokti…“ – komentavo A. Astafjeva.
Džiaugiasi, kad pažyma šachmatų būreliui – jau praeitis
Pasak gydytojos, Lietuvos gydytojai – ne vieninteliai, kurie susiduria su tokių absurdiškų pažymų išrašinėjimu. „Skirtingos šalys turi skirtingų problemų. Daug šalių susiduria dėl pažymų išdavimo sportuojantiems vaikams“, – sakė ji.
Pašnekovė pasidžiaugė, kad Lietuvoje iš šeimos gydytojų pažymų sporto būreliams pagaliau nuo liepos mėnesio nebebus prašoma – tam pakaks kasmetinio mokinio sveikatos pažymėjimo.
„Ministerijos darbuotojų jau yra padarytas didžiulis darbas – mums nebereikės rašyti pažymų nei norint lankyti šachmatų, nei kitą kokį būrelį.
Pavyzdžiui, iki šiol susidurdavome su tokia situacija – jei vaikas lanko baseiną po pamokų, pažymas reikėdavo rašyti kas keturis mėnesius. Turbūt suprantame, kad tai nėra normalu“, – konstatavo šeimos gydytoja.
Prisidėtų mažinant eiles pas gydytojus
Pasak pašnekovės, tuščio biurokratizmo vis dar išlieka ne tik dėl minėtų pažymų, bet nedarbingumų pažymėjimų išdavimo tvarkos, kai, pavyzdžiui, jų prašyti ateina bedarbiai.
„Be abejo, nedarbingumo pažymėjimas yra šiek tiek kitoks dalykas, nes pacientas ateina dėl medicininių priežasčių. Bet ir čia yra įvairių įdomybių. Pasirodo, yra labai daug skirtingų tvarkų savivaldybėse. Vienur Užimtumo tarnyba prašo šeimos gydytojo nurodyti, kokį darbą pacientas gali dirbti. Mano, kaip šeimos gydytojo, kompetencija neleistų atsakyti, kokį darbą pacientas gali dirbti.
Šeimos gydytojas, turėdamas medicininę knygelę ir matydamas tam tikrus rizikos veiksnius, gali pasakyti, ar pacientas gali dirbti konkrečiomis sąlygomis. Bet iš anksto pasakyti, kokio darbo jis negali dirbti neturime tokios galimybės.
Taigi matome, kad su Užimtumo tarnyba laukia nemažai diskusijų, kaip ir su kariuomene, taip pat – su institucijomis dėl socialinių klausimų. Mūsų tikslas yra surinkti informaciją, susisteminti, įtraukti ir savivaldybes, ir tada sėsti bei galvoti, kaip tas problemas spręsti“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Ji pabrėžė, kad visa tai reikšmingai prisidėtų ir prie eilių mažinimo. „Kai kuriais atvejais gal užtektų tiesiog paskambinti kokiai nors bendruomenei ir pasakyti: „Žiūrėkite, gal taip daryti nėra labai gerai“. Bet kitais atvejais jau reikės sisteminių sprendimų. Ministerija šiuo klausimu yra pakankamai geranoriškai nusiteikusi. Jie supranta, kokią akciją vykdome.
Nes jeigu ministerijos tikslas yra mažinti eiles, tai ir prisidėkime prie jų mažinimo – padarykime taip, kad nebūtų registracijų pas gydytojus dėl tokių pažymų, kurios atrodo visiškai absurdiškai.“