Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad šių metų birželis pasižymėjo istoriniu pokyčiu Europos energetikoje – pirmą kartą pagrindiniu elektros energijos šaltiniu tapo saulės energija. Ji sudarė 22 proc. visos ES pagamintos elektros, aplenkdama branduolinę (21,6 proc.), vėjo (15,8 proc.) ir hidroenergiją (14,1 proc.). Iš viso antrąjį 2025 m. ketvirtį net 54 proc. visos Europos Sąjungos elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių – tai daugiau nei prieš metus, kai šis rodiklis siekė 52,7 proc.
Tuo metu Lietuvoje saulės elektrinės taip pat tampa vis dažnesniu pasirinkimu, tačiau šios technologijos potencialas dar nėra iki galo išnaudotas. Nors Europa vis tvirčiau žengia atsinaujinančios energijos keliu, dalis Lietuvos gyventojų vis dar dvejoja dėl investicijos atsiperkamumo, laukia valstybės paramos ar tiesiog nežino, nuo ko pradėti. Vis dėlto, technologijos sparčiai tobulėja, sprendimai tampa prieinamesni, o kintančios energijos kainos vis dažniau skatina ieškoti ilgalaikių ir tvarių alternatyvų.
Kaip pastebi, atsinaujinančios energetikos sprendimus siūlančios įmonės „VEESLA“ direktorius Dominykas Katilius, saulės energija gali būti ne tik elektros šaltinis, bet ir būdas tapti nepriklausomiems nuo rinkos svyravimų: „Mūsų patirtis rodo, kad ne tik miestuose, bet ir sodų bendrijose žmonės vis dažniau domisi saulės elektrinėmis. Tad augimo erdvės tikrai daug.“
Kaip tinkamai pasiruošti saulės elektrinei?
Kiekvienas sėkmingas projektas prasideda nuo tinkamo pasiruošimo. Saulės elektrinė – ne išimtis. Kaip rodo D. Katiliaus patirtis, roges reikia ruošti vasarą: „Praeitų metų žiema parodė, jog saulės elektrines galėjome montuoti praktiškai visą žiemą. Norint turėti saulės elektrinę, pradžiai rekomenduojame gauti ESO sąlygas, o svarbiausia – išsirinkti patikimą partnerį.“
Jis pasakoja, kad taip pat reikėtų įvertinti viso namo energetinį efektyvumą – galbūt metas atsinaujinti šildymo sistemą, pvz. įsirengti šilumos siurblį ar tam, jog nešvaistyti Lietuvos saulės – įsirengti energijos kaupiklį. Šie sprendimai ženkliai padidina jūsų komfortą, todėl saulės elektrinės atsipirkimas būtų dar greitesnis. Pasiruošimas prieš saulėtąjį sezoną leidžia startuoti be streso.
Galimybę saulės elektrines ar kaupiklius įsigyti lizingu suteikiančio banko „Inbank“ partnerių pardavimų komandos vadovas Donatas Mickus pastebi, kad gyventojai elektrinėmis pastaraisiais metais domisi vis labiau. „Dažniausiai saulės elektrines ar kaupiklius renkasi 41–55 metų gyventojai. Ši amžiaus grupė jau kelerius metus išlieka aktyviausia, tačiau nuo 2025-ųjų matome augantį ir vyresnių – 56–71 metų – klientų susidomėjimą galimybe įsigyti saulės elektrines mokant dalimis“, – sako D. Mickus.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nors saulės elektrinių montavimas namuose tradiciškai laikomas vyriška sritimi, „Inbank“ duomenys rodo, jog net 40 proc. sutarčių, kai pasirenkama už šias paslaugas mokėti dalimis, sudaro moterys. Šiuo metu vidutinis finansuojamas dydis siekia 5300 Eur., o vidutinė suma kasmet paauga bent keliais šimtais eurų.
Renkantis saulės elektrinę, svarbiausia – tinkama vieta moduliams
Nors ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į stogo kryptį, nuolydį ir šešėlių nebuvimą, ne kiekvieno stogo kryptis turi būti ideali, kad saulės elektrinė veiktų efektyviai. „Esame įrengę elektrinių ant stogų, orientuotų į šiaurę, ir mėnesio pabaigoje sugeneruota energija maloniai nustebino“, – pasakoja D. Katilius.
Šiandieninės technologijos leidžia pritaikyti sprendimus net ir sudėtingesnėmis sąlygomis. Jei pastato stogas netinka, saulės elektrinę galima įrengti ant žemės. O esant aplinkui krentančiam šešėliui, problemą padeda išspręsti specialūs optimizatoriai. Saulės elektrinei nėra blogo stogo, yra tik netinkamai pasirinkta įranga. Kiekviena situacija individuali, todėl prieš priimant sprendimą verta pasikonsultuoti su specialistais, kurie objektyviai įvertins sąlygas ir pasiūlys tinkamiausią sprendimą.