Kauno technologijos universiteto (KTU)
mokslininkai kartu su įmone „Biosyyd“ kuria išskirtinį produktą – kanabinoidais
praturtintą prebiotiką iš pluoštinių kanapių šalutinių produktų. Inovacija ne
tik padėtų palaikyti žarnyno mikrobiotą ir sveikatą, bet ir prisidėtų prie
tvarumo mažinant atliekų kiekį.
Alternatyva naudojamiems junginiams
Perdirbant kanapes lieka dideli kiekiai šalutinių
produktų – sėklų išspaudos, pluoštas, žiedynai ir lapai. Dažniausiai jie
naudojami ribotai, pavyzdžiui, kaip pašarai ar kraikas, nors juose gausu
vertingų junginių.
„Norisi kuo efektyviau išnaudoti užaugintas
žaliavas, padidinant jų pridėtinę vertę, bei prisidėti prie tvarumo“, – teigia KTU
Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros
profesorė dr. Aušra Šipailienė.
Būtent ši mintis paskatino KTU mokslininkus kartu su
įmone „Biosyyd“ imtis ambicingo projekto – iš kanapių šalutinių produktų
sukurti kanabinoidais praturtintą prebiotiką, kuris galėtų tapti alternatyva
tradiciškai naudojamiems junginiams, tokiems kaip inulinas ar
fruktooligosacharidai.
Prebiotikų reikšmė
Prebiotikai dažniausiai apibūdinami kaip maistinės
medžiagos, kurių žmogaus organizmas nesuvirškina, tačiau jos tampa maistu
naudingoms žarnyno bakterijoms. Tai – vienas iš būdų palaikyti sveiką
mikrobiotą, kuri svarbi ne tik virškinimui, bet ir bendrai organizmo
pusiausvyrai.
„Prebiotikai apibrėžiami kaip substratas, kurį
selektyviai naudoja mikroorganizmai, teikiantys naudą sveikatai. Jie gali
veikti ne tik žarnyno, bet ir kitų organizmo vietų mikrobiotą“, – aiškina prof.
dr. A.Šipailienė.
Kanabidiolis (CBD) yra vienas pagrindinių
kanabinoidų, kuris, skirtingai nuo THC, nesukelia psichoaktyvaus poveikio. Jis
veikia per endokanabinoidų sistemą, atsakingą už nuotaiką, apetitą, skausmo
pojūtį ir uždegiminius procesus.
Mokslininkai pastebi, kad ši sistema glaudžiai
susijusi su žarnyno mikrobiota – ji gali daryti įtaką mikrobiotos pusiausvyrai,
o mikrobiota gali veikti pačią endokanabinoidų sistemą. Todėl tikimasi, kad CBD
praturtintas prebiotikas galėtų padėti palaikyti rūšinę mikrobiotos įvairovę,
stipresnį žarnyno barjerą ir geresnę savijautą.
„CBD poveikis neapsiriboja vien nervų sistema – jis
gali turėti įtakos ir žarnyno ekosistemai“, – pabrėžia prof. dr. A.Šipailienė.
Pažangūs tyrimai ir tvarumas
Projekto metu mokslininkai taiko pažangius metodus,
leidžiančius atkurti žmogaus virškinimo sistemos sąlygas laboratorijoje ir
stebėti mikrobiotos pokyčius. Tai suteikia galimybę įvertinti naujų produktų
poveikį dar prieš atliekant tyrimus su žmonėmis.
Kanapių likučių panaudojimas ne tik padeda kurti
funkcinius produktus, bet ir prisideda prie tvarumo – mažina atliekų kiekį,
skatina atsakingą išteklių naudojimą ir atitinka Lietuvos bei Europos tvarumo
politikos tikslus.
Šiuo metu Lietuvoje maisto produktai ar papildai su
CBD nėra leidžiami. ES mastu jie priskiriami „naujajam maistui“ ir gali patekti
į rinką tik atlikus autorizaciją. Procesas sudėtingas ir užtrunka, tačiau
tarptautiniu mastu vyksta pokyčiai – JAV ir Europa jau rengia kokybės
standartus kanapių produktams.
„Tai teikia vilties, kad CBD naudojimo tvarka
medicininiais tikslais pasikeis ir jis bus leidžiamas ne tik Australijoje ar
Japonijoje, bet ir Europoje. Atliekami tyrimai kuria pagrindą naujiems
funkciniams maisto produktams ir papildams“, – sako prof. dr. A.Šipailienė.
Projekte jungiasi verslo ir mokslo patirtis. Įmonė
„Biosyyd“, turinti ilgametę patirtį kanabinoidų gamyboje ir modernias
laboratorijas, atsakinga už technologijų diegimą bei gamybos organizavimą.
KTU mokslininkai vertina produkto poveikį, kuria
inovatyvias maisto struktūras bei ieško būdų, kaip šalutinius augalų likučius paversti
naudingais ingredientais.
„Dirbti prie tokio projekto – didelė atsakomybė, bet
kartu ir įdomus suvokimas, kad moksliniai tyrimai gali būti labai praktiški ir
tiesiogiai pritaikomi kasdieniame gyvenime. Esame dėkingi įmonei „Biosyyd“ už
galimybę dalyvauti šiame projekte ir džiaugiamės, kad jis buvo atrinktas iš
daugybės kitų paraiškų“, – sako prof. dr. A.Šipailienė.
Parengta pagal KTU