Loterijos bilietas kartais gali tapti bilietu į visiškai kitokį gyvenimą. Tai rodo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys – praėjusiais metais Lietuvoje buvo ne vienas gyventojas, kurio laimėjimas siekė dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.

VMI vadovo Martyno Endrijaičio teigimu, 2025 metais 22 gyventojai laimėjo nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Dar 13 gyventojų laimėjimai viršijo 100 tūkst. eurų.

Tačiau įspūdingiausias praėjusių metų skaičius – 2,2 mln. eurų. Tiek siekė didžiausias 2025 metais laimėtas loterijos prizas, apie kurį informaciją gavo VMI.

Skaitykite taip patKą veikti šeštadienį Vilniuje? Renginių kalendorius (rugsėjo 5 d.)Šiandien Bernardinų sodas virs pasaulio miesteliu: vienoje vietoje – dešimtys šalių

Taigi, nors didžioji dalis loterijos bilietų neatneša didelių laimėjimų, statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet atsiranda gyventojų, kuriems vienas bilietas gali atnešti dešimtis, šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų.

M. Endrijaičio teigimu, 2025 m. 22 gyventojai laimėjo nuo 50 iki 100 tūkst. eurų, 13 gyventojų – daugiau nei 100 tūkst. eurų, o didžiausias metų laimėjimas siekė 2,2 mln. eurų.

Sėkmės istorijos, laimėjus loterijos bilietą

Kaip anksčiau naujienų portalas tv3.lt yra rašęs, laidoje „TV pagalba“ negalią turinti Dalia su vyru Mariumi (vardas pakeistas) pasakojo apie netikėtą sėkmės istoriją, kurios metu vyro dovanotas loterijos bilietas tapo ir stebuklu, ir prakeiksmu vienu metu. Laimėjusi beveik 25 tūkst. eurų, pora patyrė šoką ir ėmė svarstyti, ką daryti su gyvenime dar neregėtais pinigais. Tačiau žinia iš savivaldybės netrukus viską apvertė aukštyn kojomis. Teisininkas aptarė ir kitą visiems aktualų klausimą – ar laimėjimu reikia dalintis su sutuoktiniu?

Teisininko vertinimu, vieno aiškaus atsakymo nėra: nors laimėjimas gali būti traktuojamas kaip santuokos metu įgytas bendras turtas, jo personalus pobūdis leidžia jį vertinti ir kaip asmeninę nuosavybę, todėl kiekviena situacija gali būti vertinama individualiai.

Teisininkas ir advokatas Valdemaras Bužinskas prakalbo, kad dėl loterijoje laimėtų pinigų dalijomusi su savo sutuoktiniu ar sutuoktine, nėra vieno aiškaus atsakymo.

„Čia labai geras klausimas. Mes net vakar su žmona apie tai diskutavome. Prisipažinsiu, kad iš karto vienareikšmio atsakymo neturiu, nes situacija tikrai nėra tokia paprasta ir priklauso nuo individualios padėties.

Iš vienos pusės, loterijos laimėjimas yra turtas, įgytas santuokos metu, todėl natūraliai kyla mintis, kad jis galėtų būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe“, – sakė jis.

Kam priklauso išlošti pinigai?

Pasak eksperto, loterijoje išloštų pinigų laimėjimas priklauso konkrečiam žmogui, todėl galima manyti, kad jis yra asmeninis, nors bendra taisyklė vis tiek sako, kad santuokoje įgytas turtas paprastai laikomas bendru.

„Tačiau iš kitos pusės, laimėjimas yra labai personalizuotas – laimi ne šeima ar sutuoktiniai kartu, o konkretus žmogus. Jei žmogus nebūtų susituokęs, klausimų nekiltų, tačiau santuokos atveju situacija tampa diskutuotina.

Paprastai galioja taisyklė, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nesvarbu, kurio sutuoktinio vardu jis įgytas“, – dalijosi pašnekovas.

Advokato teigimu, įstatyme yra aiškios išimtys, kada turtas yra asmeninis, bet neaišku, ar loterijos laimėjimas prie jų priskiriamas, todėl skyrybų atveju dėl to galėtų kilti ginčas teisme.

„Išimtys taikomos tuomet, kai turtas yra gautas kaip dovana konkrečiam sutuoktiniui, paveldėtas arba atsineštas į santuoką dar iki jos sudarymo. Tokiais atvejais jis laikomas asmenine nuosavybe.

Todėl ir kyla klausimas – kuriai kategorijai priskirti loterijos laimėjimą? Jei, pavyzdžiui, skyrybų metu vienas sutuoktinis sakytų, kad tai tik jo pinigai, o kitas reikalautų dalies laimėjimo, toks ginčas visiškai galėtų atsidurti teisme“, – įvardijo jis.

Mokesčių sistema, laimėjus loterijoje

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ne visi loterijų laimėjimai Lietuvoje yra apmokestinami, tačiau kai kuriais atvejais laimėtojams tenka ne tik deklaruoti gautas pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai paaiškino, nuo ko priklauso prievolės mokesčiai administratoriui ir kada laimėjimas lieka visiškai neapmokestintas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė teigė, kad loterijų laimėjimų apmokestinimas/neapmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu bei deklaravimas mokesčių administratoriui, priklauso nuo to, ar laimėjimą išmokantis asmuo yra mokesčio nuo loterijų apyvartos mokėtojas, kokia forma (pinigais ar natūra) išmokėtas laimėjimas, kokia jo vertė, kiek laimėjimų per mokestinį laikotarpį gyventojas gavo iš to paties asmens.

Gyventojo pajamomis pripažįstami didesni nei 100 Eur vertės nepiniginiai laimėjimai ir visi piniginiai laimėjimai (neatsižvelgiant į jų vertę).

Kada laimėjimai yra nepamokestinami?

Pasak R. Virvilienės, tie loterijų laimėjimai, kurie yra gauti iš loterijų organizavimo licencijas turinčių įmonių ir jie įstatymų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos, yra neapmokestinami pajamų mokesčiu, neatsižvelgiant į laimėjimo vertę, taip pat į tai, ar laimėjimas yra piniginis, ar daiktinis.

Pavyzdžiui, neapmokestinami akcinių bendrovių „Olifėja“, „Žalgirio loto“ gyventojams išmokėti (pinigais ar natūra) loterijų laimėjimai.

Pajamų mokesčiu neapmokestinami ir gyventojų gauti loterijų laimėjimai, kurie yra gauti iš kitų Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių loterijų organizatorių, jei pastarieji šių valstybių teisės aktų nustatyta tvarka taip pat moka mokestį nuo loterijų apyvartos.

VMI atstovė toliau pažymėjo, kad laimėjimams, gautiems iš kitų loterijas organizuojančių įmonių, kurios nemoka mokesčio nuo loterijų apyvartos, kai laimėjimo suma (vertė) ne didesnė kaip 200 Eur ir jie iš to paties asmens gauti ne daugiau kaip 6 kartus per kalendorinius metus, yra taikoma lengvata ir jie taip pat neapmokestinami.

Ši lengvata nėra taikoma, jeigu loterijų laimėjimai yra gauti iš tikslinėje teritorijoje įsteigto organizatoriaus ir visa loterijų laimėjimų suma (vertė) tokiu atveju priskiriama gyventojo apmokestinamosioms pajamoms.

Laimėjimai, kurie yra apmokestinami

Anot (VMI) Teisės departamento vadovės, loterijų laimėjimai apmokestinami, kai jie yra gauti iš Lietuvos ar kitų EEE valstybių organizatorių, kurie nėra mokesčio nuo loterijų apyvartos mokėtojai, o laimėjimo suma (vertė) yra didesnė nei 200 eurų, taip pat iš to paties asmes gautas septintas ir paskesnis laimėjimas, nesvarbu, ar kiekvieno vertė yra didesnė nei 200 eurų, ar ne.

Taip pat, pagal VMI informaciją, jie yra apmokestinami, kai ne iš EEE valstybių loterijų organizatorių gaunami didesni nei 200 Eur loterijų laimėjimai, septintas ir paskesni laimėjimai.

VMI duomenimis, apskaičiuojant gautų laimėjimų skaičių, neįskaitomi iš to paties asmens gauti ne didesnės nei 100 eurų vertės nepiniginiai laimėjimai, nes jie pajamų mokesčio tikslu nelaikomi gyventojo pajamomis, gautomis natūra.

Pajamų iš loterijų laimėjimų deklaravimas

R. Virvilienė pabrėžia, kad loterijų laimėjimai apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, taikant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 15, 20, 25 ir 32 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu gautos pajamos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms:

· 15 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas metinei pajamų daliai, neviršijančiai 12 vidutinių darbo užmokesčių (toliau VDU) dydžio (2026 m. — 27 745,80 Eur per metus) sumos;

· 20 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas metinei pajamų daliai, viršijančiai 12 VDU, bet neviršijančiai 36 VDU dydžio (2026 m. — 83 237,40 Eur per metus) sumos;

· 25 proc. pajamų mokesčio tarifu bus apmokestinama metinė pajamų dalis nuo 36 VDU iki 60 VDU dydžio (2026 m. — nuo 83 237,40 Eur iki 138 729 Eur per metus);

· 32 proc. pajamų mokesčio tarifas bus taikomas gyventojo metinei pajamų daliai, kuri viršija 60 VDU dydžio (2026 m. — nuo 138 729 Eur per metus) sumą.

Pajamų mokestį nuo loterijų laimėjimų, kurie yra apmokestinami pajamų mokesčiu, apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą privalo pats gyventojas. Deklaruoti metines praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir pajamų mokestį sumokėti gyventojai turi iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d.