Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika.
Atskleidė, kuris regionas nukentėjo labiausiai
Nuo audros praėjo daugiau nei savaitė, tačiau girdime, kad pasekmės vis dar nelikviduotos. Kiek iš tiesų yra nukentėjusiųjų ir kuris Lietuvos regionas nukentėjo labiausiai?
Situacija dinamiška, duomenys vis dar renkami ir plaukia. Vakarų Lietuvoje yra nemažai ūkių, kuriuose iki šiol neatkurtas elektros tiekimas, todėl ūkininkai tiesiog negali prisėsti prie kompiuterių, suvesti duomenų ir išsiųsti jų seniūnijoms.
Vakarų Lietuvos regionas nukentėjo labiausiai, nes ten iškrito didžiausias kritulių kiekis. Jiems lietingas sezonas prasidėjo dar praėjusį rudenį, kai negalėjo pasėti žieminių javų. Dėl to pavasarį jie pasėjo daugiau vasarinių kultūrų. Būtent šios kultūros dar nebuvo nuimtos, kai užklupo audra. Kai kuriuose kraštuose nuėmimas tik prasidėjo. Nors specialistai prognozavo gerą derlių, ūkininkai jau buvo pasirašę sutartis bei kontraktus jam parduoti, per vieną naktį viskas apsivertė aukštyn kojomis.
Kokie pasėliai nukentėjo labiausiai – javai, bulvės ar kitos daržovės?
Labiausiai nukentėjo daržovės, kurias kaip tik šiuo metu reikia imti: bulvės, morkos, šiek tiek burokėliai. Taip pat nukentėjo vasarinės kultūros – pupos, vasariniai kviečiai ir kiti pasėliai.
Tačiau teigti, kad maisto kainos dabar drastiškai šoks į viršų, negalime – čia galbūt klausimas ekonomistams. Svarbiausia, kad ne visa Lietuva nukentėjo vienodai. Pietiniai ir pietrytiniai regionai nukentėjo mažiau. Mūsų stiprybė yra ta, kad daržovių kultūros nėra sukoncentruotos viename regione. Tikrai negalime sakyti, kad bulvių Lietuvoje nebebus – visoje šalyje yra vietų, kur užderėjo geras ir labai geras derlius.
Ūkininkai patyrė didžiulius nuostolius – gaus kompensaciją?
O kas patyrė didesnių nuostolių – augalininkystės ūkiai ar gyvulininkystės bei paukštininkystės sektoriai?
Nuostolių patirta įvairiuose sektoriuose, daugiausia – dėl elektros atjungimo. Žinomas atvejis paukštininkystės ūkyje: nors jie turėjo alternatyvų tiekimą ir generavimo sistemą, įvyko techninis gedimas. Dėl neišsijungusios įrangos fermoje tiesiog užtroško apie 30 tūkst. beveik suaugusių broilerių. Nuostolis siekia apie 400 tūkst. eurų.
Taip pat nukentėjo pienininkai. Dėl elektros trūkumo didesniuose ūkiuose jie negalėjo laiku pamelžti karvių arba neturėjo galimybės pieno atšaldyti. Kadangi atšaldymas yra esminis veiksnys, kelias paras pieną teko tiesiog pilti į laukus, nes jis nebetiko perdirbimui. Visgi tai yra pavieniai atvejai, o ne masinis reiškinys.
Kaip bus su kompensacijomis ir kada planuojate kreiptis į Europos Komisiją?
Mūsų tikslas ir buvo paskelbti ekstremalią situaciją. Matydami skirtingą žalos mastą regionuose, žengėme šį žingsnį, kuris atveria duris kreiptis į Europos Komisiją.
Svarbu pažymėti, kad ūkininkai iki rugsėjo 11 d. turi kreiptis į seniūnijas. Savivaldybės, surinkusios duomenis, perduos juos mums. Po rugsėjo 11 d. apibendrinę informaciją turėsime tikslius žalos skaičius ir galėsime kreiptis į Europos Komisiją kartu su kitomis šalimis, patyrusiomis sausrą ar kitas stichijas. Europos Komisija sprendimą dėl kompensacijų priims lapkričio–gruodžio mėnesiais.
Ar prašymas jau rengiamas? Žinome atvejų, kai Lietuva vėlavo ir kompensacijų negavo.
Taip buvo su pieno sektoriumi prieš keletą metų. Ta klaida visiems tapo pamoka, kad vėluoti negalima. Žemės ūkio ministerija jau atlieka šį darbą, todėl operatyviai priėmėme sprendimą dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Viską padarėme greitai, kad žmonės galėtų užfiksuoti bei pagrįsti patirtą žalą ir turėtume teisinį pagrindą kreiptis dėl paramos.
Užsiminėte ir apie naują tvarką dėl elektros generatorių. Kas keičiasi?
Nuo rugsėjo 1 d. per Nacionalinę mokėjimo agentūrą teikiant paraiškas valdų ar smulkių bei vidutinių ūkių modernizavimui, ištaisėme ankstesnių kvietimų klaidą. Dabar prie visos kitos įrangos bus kompensuojamas ir elektros generatorių įsigijimas, kas yra labai logiška.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.