Tragedija Klaipėdoje įvyko 2023 metų lapkričio 18-ąją. Penkių mėnesių kūdikis buvo išmestas pro pirmame aukšte esančio buto langą. Vaikas buvo sunkiai sužalotas, o jo būklė netrukus tapo kritinė.
Paaiškėjo, kad vaikas buvo sužalotas dar prieš išmetant
Kūdikis buvo išvežtas į Kauno klinikas, tačiau medikams jo išgelbėti nepavyko. Lapkričio 22-ąją, apie 18.30 val., berniukas mirė nuo sunkios galvos smegenų traumos.
Iš pradžių ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau vaikui mirus tyrimas buvo perkvalifikuotas į nužudymą.
Kūdikio mirtį tyrę medikai atkreipė dėmesį į itin sunkią galvos smegenų traumą – profesorius Rimantas Kėvalas teigė, kad tokio pobūdžio trauma greičiausiai atsirado ne vien dėl kritimo iš pirmojo aukšto.
Kaip skelbė tv3.lt, vėliau ir pats kūdikio tėvas teisme pripažino prieš išmesdamas vaiką jį trenkęs į grindis. Dėl patirtos smegenų traumos berniukas po kelių dienų mirė.
Tėvas savo advokatui taip pat prisipažino įvykdęs nusikaltimą, o teisme buvo kalbama ir apie jo narkotikų vartojimą bei tuo metu atliekamą psichiatrinę ekspertizę.
Tėvas paauglystėje teistas už nužudymą
Netrukus po tragedijos paaiškėjo, kad vyras jau buvo teistas už nužudymą.
Prokuroras A. Saunorius informavo, kad vyras žmogų nužudė dar būdamas 14-os metų. Kaip vėliau buvo skelbta, tai buvo benamio nužudymas – esą dėl poros cigarečių.
Vėliau vyras buvo teistas ir dėl turto sunaikinimo, o paskutinis jo nuosprendis tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs.
Už kūdikio nužudymą vyrui grėsė bausmė iki gyvos galvos.
Po tragedijos kilo klausimų ir dėl to, ar šeimai buvo suteikta pakankama pagalba. Naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad šeimai nuo 2021 metų buvo taikoma atvejo vadyba.
Tarnybos buvo gavusios pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje tarp suaugusiųjų, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau informacijos apie smurtą prieš vaikus iki tragedijos nebuvo.
Taip pat paaiškėjo, kad socialinių darbuotojų vizitas šeimoje buvo įvykęs prieš pat tragediją, tačiau darbuotojoms durų niekas neatidarė.
Po kūdikio mirties Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sudarė darbo grupę situacijai įvertinti, o Klaipėdos meras pavedė ištirti ir miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro darbą.
Kūdikio mirtis priminė Matuko istoriją
Panaši istorija nutiko 2017 m. sausio 27 d., kai nuo motinos ir patėvio rankos mirė vos ketverių berniukas, vardu Matas.
Būtent namuose, kur vaikas nuo pirmosios gyvenimo dienos turėjo jaustis saugus ir ramus, apsuptas meilės ir dėmesio, jis patyrė tai, ko, greičiausiai, nepalinkėtume net savo priešui.
Medikai konstatavo, kad keturmečiui tada buvo suduoti 135 smūgiai rankomis, telefonų, kroviklių laidais. „Į ligoninę jį atvežė jau užmuštą“, – tada žiniasklaidai sakė Kėdainių ligoninėje dirbusi gydytoja, kuri ir priėmė berniuką.
Ir nors teoriškai berniuko gyvybė užgeso gydymo įstaigoje, vis tik gydytojai sutartinai tvirtino, kad namuose suduoti smūgiai buvo mirtini, o išgyventi vilties nebebuvo.
Už nužudymą sulaikyta pora, Monika Kaziukaitytė ir Gediminas Kontenis teisme aršiai kovojo už savo nekaltumą.
Sulaikė Matuko motiną ir patėvį
Praėjus penkiems mėnesiams po tragedijos, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas baigė ikiteisminį tyrimą ir šią bylą perdavė nagrinėti į teismą.
Vaiko motinai buvo pateikti kaltinimai dėl itin žiauraus mažamečio, bejėgiškos būklės savo šeimos nario nužudymo.
Jai taip pat pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis. Jos sugyventiniui, anksčiau 2 kartus teistam G.Konteniui pareikšti kaltinimai dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo bei fizinio skausmo sukėlimo.
G. Kontenis ir M. Kaziukaitytė (nuotr. tv3.lt)
Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – abu jie nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Kaziukaitytė gynėsi, esą vaikelio nė pirštu nelietusi ir bijojusi pasiskųsti dėl Kontenio keršto, o jos sugyventinis atvirkščiai – sako, kad vaikelį iki mirties sumušė jo mama, o jis tik šiek tiek jį padrausmino. Kaltinamojo poziciją yra patvirtinęs ir jo advokatas.
Byla nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose. Tyrimo metu apklausta per 120 asmenų, atlikta 12 ekspertinių tyrimų, juos atliko medikai, teismo medicinos ekspertai, psichiatrai, kriminalistai.
Matuko žudikai išvengė įkalinimo iki gyvos galvos
Nuosprendį berniuko budeliai išgirdo 2018 m. birželį. Kauno apygardos teismas tąkart paskyrė laisvės atėmimo bausmes dėl mirtimi pasibaigusio mažamečio sumušimo jo motinai Monikai Kaziukaitytei ir jos sugyventiniui Gediminui Konteniui.
„Teismas nusprendžia Gediminą Kontenį pripažinti kaltu ir paskirti subendrintą bausmę – 19 metų laisvės atėmimo. (…) Moniką Kaziukaitytę pripažinti kalta ir paskirti subendrintą bausmę – 16 metų laisvės atėmimo“, – tuomet paskelbė teisėjas Albinas Antanaitis.
G. Kontenis taip pat pripažintas pavojingu recidyvistu. Mažamečio tėvui iš abiejų kaltinamųjų teismas priteisė solidariai sumokėti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Prokuroras M. Kaziukaitytei siūlė skirti 17 metų laisvės atėmimo bausmę, o G. Konteniui – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
G. Kontenis M. Kaziukaitytę viešai kaltino ir prieš nuosprendžio paskelbimą.
„Ne mano rankos vaikelį užmušė. Mano neveiksnumas vaikelį pražudė“, – kalbėjo G. Kontenis prieš išgirsdamas nuosprendį.
M. Kaziukaitytė buvusio sugyventinio žodžių nekomentavo.
Prokurorų teigimu, vaiko mirtį sukėlė abiejų sugyventinių veiksmai. Prokuroras yra sakęs, kad smurtą prieš mažametį pora aiškino auklėjimu: jie tikino vaiką baudę už netinkamą elgesį, jeigu jis neklausydavo.
Šis nusikaltimas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje: buvo rengiamos pilietinės akcijos, kurių metu buvo raginama skirti daugiau dėmesio kovai su smurtu prieš vaikus.
Seimas praėjus kelioms savaitėms po nusikaltimo uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymą.