1 nuotr.
Asociatyvi Pexels.com nuotr.
Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, jų dalis padidėjo nuo 8,8 proc. 2022 m. iki 10 proc. 2025 m.
Tačiau, nepaisant augimo, šis skaičius yra mažesnis už ES vidurkį, kuris siekia 12,9 proc., nurodo DW.
Moterys paveiktos labiau
Tarp tų, kurie praėjusiais metais nestudijavo ir nedirbo, moterų yra šiek tiek daugiau (10,5 proc.) nei vyrų (9,6 proc.). Dideliuose Vokietijos miestuose problema akivaizdesnė: bedarbio jaunimo dalis čia siekia 10,6 proc., kai kaimo vietovėse – 7,9 proc.
Ekonomiškai išsivysčiusiose pietinėse žemėse, tokiose kaip Bavarija ir Badenas-Viurtembergas, šis rodiklis, dėl stiprios pramonės ir dvejopo profesinio mokymo, derinant studijas ir praktiką, yra mažiausias.
O štai bendrai ES stebima priešinga situacija – mažose gyvenvietėse nestudijuojantys ir nedirbantys jaunuoliai sudaro 15,4 proc., didmiesčiuose – 11,5 proc.
Minėtai gyventojų grupei apibrėžti yra sukurtas tarptautinis terminas NEET (nedirba, nesimoko, neįgyja profesijos).
Tokių žmonių yra visose 27 ES šalyse. Didžiausia užsiėmimo neturinčio jaunimo dalis pernai fiksuota Rumunijoje (22,8 proc.), Bulgarijoje (17,3 proc.) ir Prancūzijoje (16,2 proc.).
Mažiausiais rodikliais džiaugėsi Nyderlandai (5,6 proc.), Švedija (7,3 proc.) ir Čekija (7,6 proc.).
Trūksta naujesnių duomenų apie Liuksemburgą, tačiau 2024 m. šis skaičius buvo 10,8 proc.
Gal tinginystė?
Statistika rodo, kad stereotipas, jog jaunimas tiesiog aptingo, neatitinka tiesos. Dauguma jų įvardina rimtas priežastis, kodėl nieko neveikia.
Remiantis duomenimis, pagrįstais 2024 m. Nacionalinės švietimo asociacijos ataskaita, apie 18 proc. jaunų žmonių negalėjo dirbti ar mokytis dėl lėtinių ligų ar psichologinių sunkumų.
Maždaug 20 proc. nurodė, kad turi rūpintis mažais vaikais ar kitais šeimos nariais.
Apie 25 proc. teigė, kad aktyviai ieško darbo, tačiau negali įsidarbinti dėl patirties stokos ar tinkamų laisvų darbo vietų trūkumo jų regione.
Kita nedidelė dalyvių dalis, apie 4 proc., tyrimo metu laukė semestro universitete pradžios, darbdavio ar profesinės mokyklos atsakymo.
Tyrimo metu išryškėjusią tendenciją, kai vis daugiau jaunų žmonių negali sklandžiai po mokyklos baigimo pereiti prie profesinio mokymo ar įsidirbinti tik įgiję specialybę, daugelis ekspertų vertina kaip pavojaus signalą ir ragina politikus imtis ryžtingų priemonių.