„Apie šildymo kainas reikia galvoti dabar, o ne tada, kai žmonės gaus pirmąsias sąskaitas“, – šiandien rašo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, reikalaudamas iš Vyriausybės konkretaus plano, kaip kainų šuoliui ruošiasi Vyriausybė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė vakar interviu LRT nurodė, kad bus tęsiamas kompensacijų mechanizmas, nes tai yra taikliau nei taikyti lengvatinį PVM, kurio, praėjusių metų Seimo sprendimu, nebeliko nuo šiemet.

Situaciją aptariame su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais – pirmininku, demokratu Tomu Tomilinu ir konservatore Paule Kuzmickiene bei „Artea“ banko vyr. ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

– Ponia Pikčiene, ar pritariate drastiškam scenarijui, kad sąskaitos už šildymą gali padidėti net 30 proc.?

– I.G.P.: Kadangi turime besitęsiantį geopolitinį konfliktą, Irano ir JAV karą, o aiškumo tikrai nėra, tas neapibrėžtumas dirgina žaliavų rinką. Dujų kainos yra pakilusios į pakankamai aukštą lygį. Dujų kaina Nyderlanduose yra du kartus didesnė, nei buvo prieš metus.

Pernai išgyvenome labai šaltą žiemą. Natūralu, kad tai paveikė ir turimas biokuro atsargas, uždelsė galimybę apsirūpinti biokuru naujam sezonui. Matome, kad įtampa rinkoje yra didelė. Biokuro kaina yra pakilusi daugiau nei pusantro karto – 60 proc. Bet 30 proc. irgi yra reliatyvus skaičius.

Galime sugrįžti į 2022 metus. Anot Valstybės duomenų agentūros, tuo metu Lietuvoje dujos pabrango virš 80 proc., taip pat kilo ir kito tipo kuro kainos. Turėjome itin skausmingą patirtį, prieš kurią šiek tiek nublanksta artėjantis šildymo sezonas.

– Pone Tomilinai, kiek jus gąsdina šios prognozės? Ar valdžia turi planą ką daryti?

– T.T.: Be abejonės, valdžia turi planą. Šį kartą ji yra pasiruošusi labiau, nei bet kada. Birželio mėnesį įsigaliojo kompensacijų už šildymą pakeitimai, rimti pokyčiai. Pernai Seimas balsavo dėl įstatymo, svarstė jį ir pakeitė. Deja, per praeitą šildymo sezoną pakeitimai negaliojo, bet dabar tikrai galios. Kompensacijų gavimas palengvės 30 proc. Net gerai gyvenantį žmogų gali ištikti situacija, kai nepakanka pinigų susimokėti už šildymą. Tai yra aktualu šeimoms, vienišiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Vidutinio sluoksnio vilniečiai gali pretenduoti į kompensaciją už šildymą. Tai yra esminis valstybės instrumentas padėti žmonėms. Šildymo sąskaita neturėtų sudaryti daugiau nei 10 proc. žmogaus pajamų. O jei sudarys daugiau, tuomet įsijungs valstybės pagalbos mechanizmas. Jis egzistuoja ir yra stipriai pagerintas. Tikrai esame pasiruošę šildymo sezonui.

– Ponia Kuzmickiene, kaip šios pagalvės rimtumą vertinate jūs? Ar manote, kad reikėtų kažko imtis papildomai ir pristatyti planą?

– P.K.: Neatrodo, kad Vyriausybė turi planą, nes to plano nėra padėjusi ant stalo, nors apie jį yra kažkur užsimenama. Nuo vasaros vidurio kalbama apie tai, kad 20 proc. išaugs dujų kainos, o dėl geopolitinio neapibrėžtumo scenarijus gali būti ir blogesnis.

Matome, kad įtampa rinkoje yra didelė. Biokuro kaina yra pakilusi daugiau nei pusantro karto – 60 proc.

Vyriausybė sako, kad socialinė pagalvė yra geresnė. Yra tiesos tame, ką sako Tomas. 2025 metais buvo tam tikras neapibrėžtumas, kainos kilo, o Vyriausybė, kuriai vadovavo Inga Ruginienė, nesugebėjo laiku paruošti įstatymo. Jis įsigaliojo tik nuo 2026 metų. Tame įstatyme iš tikrųjų yra gerų dalykų, pavyzdžiui, pašalpos nebus sumuojamos, tad negalią turintys žmonės nepraras kompensacijų už šildymą. Tačiau realybė gali būti gerokai sudėtingesnė. Nėra aišku, kiek kainos kils, o Vyriausybė tokio įsivertinimo šiandien nerodo.

Nepaisant to, kad įstatymas atrodo palankesnis, kaip jis veiks? Vilniaus savivaldybėje auga skaičius žmonių, kuriems reikės kompensacijos. Sistema, į kurią prašymus teikti kviečia socialinių reikalų ministrė, veikia labai blogai. Žmonės, norintys pateikti prašymus, susidurs su sunkumais. Nėra konkretaus plano. Nematau, kaip pagalba galėtų būti efektyviai teikiama didžiosiose savivaldybėse, pavyzdžiui, Kauno, kur šildymo kainos augs sparčiausiai. Be to, yra ir kitos priemonės. Kaip mes kalbėsime apie PVM lengvatas šildymui, kurui ir kitiems dalykams? Ar toks pokalbis yra? Šiandien jo nėra, bet jis jau turėjo būti. Vėluojama ir su pokalbiu, ir su priemonėmis.

– Ponia Pikčiene, ar jūs irgi nematote jokio plano? Ar tai, kad buvo išplėstas kompensacijų mechanizmas, jau yra savotiškas pasiruošimas? O gal reikėtų sugrįžti prie PVM lengvatos klausimo?

– I.G.P.: Ekonomistai pabrėžia, kad išorinio energetinio šoko akivaizdoje priemonės turi būti taupios ir taiklios, o ne horizontalios ir apimančios pasiturinčius gyventojus, galinčius šoką atlaikyti patys. Visa tai susiveda į fiskalinės drausmės rizikas. Lietuva ir taip laviruoja, flirtuoja su fiskalinės drausmės barjeru. Išlaidoms augant gerokai sparčiau nei pajamoms, rizikos tik aštrėja. Daug manevro laisvės imtis horizontalių ir biudžetui brangių priemonių vargu ar turime. O priemonės, nukreiptos į pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius, yra savalaikės ir tinkamos.

– Pone Tomilinai, ar prie PVM lengvatos grįžtama nebus? Ar visi gali užmiršti lengvatą, kai PVM buvo 9 proc. ir toliau mokėsime 21 proc.?

– T.T.: Nenoriu kalbėti apie dalykus, kurie yra mažai tikėtini. Biudžetą reikia surinkti, o kalbėtis apie tokio svorio mokestines lengvatas yra labai didelis populizmas. Nedrįsčiau to dabar daryti. Esant ekstremaliai situacijai, galima kalbėtis apie viską. Mes nežinome, kokia bus žiema. Lietuvoje 160 tūkstančių gyventojų gauna valstybės apmokamas šildymo sąskaitas. Pernai buvo prognozuojama, kad šiemet jų bus 171 tūkstantis. O paspaudus šaltukui arba pakilus kainoms, gavėjų ratas gali padidėti iki 200 tūkstančių. Tai yra labai rimti skaičiai. Paramą gauna tie, kuriems to reikia. Turime pasitikėti turimais instrumentais. Jie kainuoja, bet nėra per daug brangūs. Tai yra mechanizmai, reikalingi padėti žmonėms, turintiems didelį poreikį. O apie labai dosnias priemones kalbėti nedrįsčiau.

– Ponia Kuzmickiene, nejaugi manote, kad PVM lengvata turėtų būti svarstytinas dalykas?

– P.K.: PVM lengvata buvo nuimta 2025 metais. Keliu klausimą, koks yra planas ir ar yra svarstomos tokios priemonės? 2022 metais, kai kainos kilo 80 proc., laikotarpis buvo dramatiškas. Ingridos Šimonytės Vyriausybė reagavo su įvairiomis priemonėmis, taip pat ir horizontaliomis. Jos padėjo išgyventi tikrai sudėtingą žiemą. Tikėkimės, kad tokio drastiško kilimo nebus.

Aš pasigendu ne tik finansinės pagalbos, bet ir Energetikos ministerijos indėlio. Kokie namų darbai yra padaryti? Ką galime matyti Vyriausybės plane? Ar galime kalbėti apie įsigijimo strategijas? Vyriausybės planas nėra trumpalaikis. Ir po to mes galime kalbėti apie tam tikras lengvatas. Aš keliu klausimą, aš neteikiu siūlymo.

Įstatymas yra ir pažiūrėsime, kaip jis veiks. Tačiau yra keli nepadaryti dalykai, nepriklausantys nuo įstatymo. Žmonės turės eiti į savivaldybės langelį ir teikti prašymą gyvai. Sistema galėtų veikti operatyviai ir palengvinti procesą, tačiau tai nėra padaryta. Taip, tai yra technika, bet šiandien ji yra neveiksni.

Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže: