Didesnis pagamintos energijos suvartojimas – mažesnės sąskaitos
Klasikinis daugelio namų ūkių saulės elektrinių darbo scenarijus yra toks: elektrą gaminama dieną, kai namuose dažniausiai nieko nėra, o vakare, kai visi grįžta iš darbų namo, elektros energijos vartojimas ženkliai šoka aukštyn, tada elektros energija „atsiimama“ iš tinklų. Tačiau toks scenarijus nėra parankiausias.
„Turėdami tik saulės elektrinę, be energijos kaupiklio, išnaudojame tik dalį savo elektrinės potencialo: dienos metu pagamintą perteklinę elektros energiją tenka atiduoti į tinklus, o vėliau pirkti už tam tikrą mokestį. Turint energijos kaupiklį, galime jame kaupti dienos metu gaminamą energiją, o vakare, naktį ar ryte ją naudoti, todėl savo pasigamintos elektros energijos suvartojame ženkliai daugiau ir toks sprendimas leidžia namų ūkyje sunaudoti iki 80–90 proc, savo pasigamintos elektros.
Taip pat svarbus argumentas yra tai, jog kaupiklyje visada galime turėti elektros energijos rezervą, todėl dingus elektrai, mes galime naudoti baterijoje sukauptus energijos resursus. Tam tikros saulės elektrinės kartu su baterijomis savarankiškai sugeba dirbti ir net atjungus jas nuo tinklo“, – baterijų privalumus paaiškina VEESLA pardavimų vadovas Kostas Apanavičius.
Kiek pavyks suvartoti saulės elektrinės pagamintos elektros energijos priklauso nuo baterijos talpos ir vartojimo įpročių. Kosto Apanavičiau teigimu, 10 kW galios saulės elektrinė su 10–15 kWh baterija gali sukaupti nakčiai reikiamos energijos kiekį, kuris bus naudojamas tamsiuoju paros metu, kai saulės elektrinė nebedirba. Tokiu būdu į tinklą perduodamas energijos kiekis sumažėja iki minimumo, o namo energetinis savarankiškumas pasiekia 70–90 proc.
Žinoma, žiemą baterija padeda mažiau, nes saulės gamyba maža, tačiau vasarą – jos vaidmuo yra reikšmingas.
Gamintojo nuotr./„Veesla“ – atsinaujinančios energetikos sprendimai
Energijos saugojimo sprendimai keičia elektros vartojimo įpročius
Įsigiję elektros energijos kaupiklį, jau turime galimybė rinktis kada reiktų energiją kaupti, o kada ją naudoti, o pasirinkus apmokėjimą pagal valandinę „Nord Pool“ biržos kainą, pradėti dar aktyviau valdyti elektros energijos vartojimą.
Biržos kainos visada svyruoja, o kai kuriomis dienomis tie svyravimai būna ekstremalūs: pasitaiko, kad piko valandomis elektros energijos kaina šokteli iki neregėtų aukštumų, o mažesnio vartojimo valandomis – net krenta iki nulio ar neigiamų reikšmių. Taigi kaupiklis ne tik leidžia taupyti, bet ir suteikia daugiau kontrolės bei energetinio saugumo.
„Anksčiau elektros vartotojas buvo visiškai priklausomas nuo tiekėjo – elektros tinklų ir mokėdavo nustatytą kainą. Įsirengus saulės elektrinę ir bateriją, vartojimo įpročiai keičiasi: pirma, naudojama savo nemokamai pagaminta elektros energija, o tik prireikus – iš tinklo tiekiama elektra. Antra, pasirinkus elektros energijos apmokėjimo biržos planą ar išmaniąsias valdymo sistemas, galima kaupti elektrą, kai ji pigi, ir ją suvartoti, kai elektros tinklų tiekiama elektra yra brangi. Tai kuria naują, aktyvų energijos vartotoją – ne vien tik pirkėją, bet ir gamintoją bei savo pasigamintos energijos valdytoją“, – saulės elektrinės ir baterijos komplekto privalumus atskleidžia K.Apanavičius.
Gamintojo nuotr./„Veesla“ – atsinaujinančios energetikos sprendimai
Baterijos integracija su kitais namų energijos valdymo sprendimais
Namų baterija dar efektyviau dirba tada, kai tampa namo energetinės sistemos dalimi, o ne atskiru įrenginiu. Integruota su hibridiniu inverteriu, šilumos siurbliu, elektromobilio įkrovos prieiga ir išmaniuoju energijos valdymu, ji gali automatiškai kaupti elektrą tada, kai ji pigiausia ar kai saulės gamyba viršija vartojimą, o gražinti energiją piko valandomis arba ekstremaliais atvejais, sutrikus elektros tiekimui iš tinklo.
Tokia integracija leidžia optimizuoti visus energijos srautus namuose: mažinti elektros sąnaudas, didinti energetinį savarankiškumą, gerinti namų komfortą ir maksimaliai išnaudoti saulės elektrinės potencialą.
„Šiuolaikiniai energijos kaupikliai integruojami į visą namo energetiką valdančias energijos valdymo sistemas (EMS arba „Smart Meter“). Jos analizuoja gamybą, vartojimą ir net elektros kainas biržoje bei automatiškai parenka kada krauti bateriją, šildyti namą ar įkrauti elektromobilį. Pavyzdžiui, jei saulės elektrinė gamina daug energijos, EMS gali nukreipti energijos perteklių į šilumos siurblį ar elektromobilio kroviklį, o kai gamyba krenta, panaudoti baterijoje sukauptą energiją. Taip, be žmogaus įsikišimo pasiekiamas maksimalus visų namo energetinių sistemų efektyvumas ir dar daugiau sutaupoma“ – teigia K.Apanavičius.
Gamintojo nuotr./„Veesla“ – atsinaujinančios energetikos sprendimai
Baterija subalansuoja energijos išlaidas ir neturintiems saulės elektrinės
Klaidinga manyti, kad jei namie nėra saulės elektrinės, tai nereikia ir baterijos. Pasak VEESLA pardavimų vadovo Kosto Apanavičiaus, energijos kaupikliai naudingi ne tik gaminantiems vartotojams.
„Tie, kas moka už elektrą pagal valandinę biržos kainą, taip pat gali išlošti įkraudami bateriją tuo paros metu, kai elektra pigiausia (pvz. naktį ar vėjuotą dieną, kai maksimaliu režimu dirba vėjo parkai), ir vartoti kai kaina pakyla (dažniausiai rytais, kai visi ruošiasi į darbą ir vakarais, kai sugrįžta į namus). Tad baterija leidžia optimizuoti sąnaudas net ir be saulės elektrinės.
Be to, baterijos – atsarginis energijos šaltinis, praverčiantis kai sutrinka elektros energijos tiekimas, o tai svarbu visiems, nepriklausomai nuo to, ar yra įrengta saulės elektrinė ar jos nėra. Bet svarbu paminėti, kad jei energijos kaupiklį nori įsigyti neturintys savo saulės elektrinės, tą jie turės padaryti tik už savo lėšas – šiuo metu valstybė kaupiklių įrengimą kompensuoja tik tiems asmenims, kurie turi įsirengę saulės elektrines, tad prieš perkant reikėtų pasiskaičiuoti išlaidas ir atsipirkimo laiką“, – perspėja K.Apanavičius.
Baterija saugo jūsų įrangą
Kalbant apie namų baterijas kaip rezervinį maitinimo šaltinį, reiktų pažymėti, kad jos ne tik aprūpina namus energija kai dingsta elektra. Elektros tiekimo sutrikimai šiais laikais nėra tokie reti: gyventojai įsirenginėja saulės elektrines, didina galią, ESO pertvarko pastotes ir kiekvienu tokiu atveju išjungiamas elektros tiekimas ne tik naujai statomuose, bet ir seniai apstatytuose gyvenamųjų namų kvartaluose.
Dingus elektrai, išsijungia kompiuteriai, maršrutizatoriai, galite prarasti duomenis, atminties diskuose atsirasti pažeisti sektoriai; šilumos siurbliai ne tik išsijungia, gali „nusimušti“ jų nustatymai, būna, kad iš rikiuotės išeina ir pagrindinė plokštė. Dažnai žala patiriama ne dingimo metu, o vėl įjungiant elektrą, tad gali nukentėti maitinimo blokai, televizoriai, įvairūs išmanieji įrenginiai, sutrikti namų automatikos nustatymai.
„Jei gyventojas įsigyja bateriją, kad turėtų rezervinį energijos tiekimą kai dingsta elektra, svarbiausia tinkamai, pagal poreikius parinkti baterijos talpą. Populiariausi 10–15 kWh talpos kaupikliais pagrindiniams namo įrenginiams (apšvietimui, šaldytuvui, šilumos siurbliui, IT įrangai) elektros energiją gali tiekti nuo kelių valandų iki paros. Jei norima aprūpinti visą namą, įskaitant kaitlentę ir kitus didesnės galios buitinius prietaisus, reikalinga didesnė talpa ir išmanesnis inverteris. Būtent inverteriui rekomenduočiau skirti daugiau dėmesio. Visada verta rinktis kaupiklių sistemą su atsarginio maitinimo funkcija „Backup“ ar „Super backup“, užtikrinančią nepertraukiamą elektros tiekimą tinklo sutrikimų metu.
Dingus elektrai, kai kurie inverteriai ir toliau veikia autonomiškai, gali tiekti energiją iš baterijos arba iš saulės elektrinės baterijai. Tad turit tokį inverterį, nebaisūs ir ilgesni elektros energijos sutrikimai: dienos metu inverteris ne tik aprūpins namus elektra, bet ir įkraus kaupiklį, tad, vakare mes galėsime naudoti baterijos energiją, o nuo ryto – vėl saulės elektrinės energiją. Tokiu atveju užtektų ir 10-15 kWh kaupiklio. Didelės talpos kaupikliai yra gerokai brangesni, tad jų įsigijimas gali būti neracionalus, juolab, kad APVA skiriama parama kompensuoja iki 15 kWh kaupiklius“, – pataria K.Apanavičius.
Ateitis – pagalba tinklams
Kai daug gyventojų vienu metu gamina elektrą, tinkluose kyla įtampos šuoliai ir atsiranda tinklo veikimo stabilumo problemų. Baterijos padeda šią problemą spręsti lokaliai – jos „sugeria“ perteklinę energiją dienos metu ir mažina momentinius tiek tinklo įtampos, tiek apkrovos šuolius.
Nors šiuo metu individualiems gaminantiems vartotojams taikoma atsiskaitymo sistema nenumato atlygio už balansavimo paslaugas, žvelgiant į tas Europos šalis, kuriose saulės elektrinės ant stogų pradėtos įrenginėti kur kas anksčiau nei Lietuvoje, o jų skaičius gerokai didesnis, galima nuspėti, kas netolimoje ateityje laukia ir Lietuvos vartotojų.
VEESLA pardavimų vadovas K.Apanavičius tikina, kad neabejotinai baterijos taps elektros tinklo balansavimo dalimi, o už lanksčiai valdytą apkrovą bus mokama. Tad energijos kaupikliai – tai ne tik asmeninė nauda, racionalus energijos resursų naudojimas, bet ir viso energetikos tinklo stabilumo sprendimas.