Reikalauti dirbti nuotoliu taip pat gali būti sunkiau. Be to, kai kuriais atvejais sukauptos atostogos pradės dingti ne po 3 metų, kaip dabar, o po 2 metų – t. y. gerokai greičiau.
Šiuos ir daugelį kitų pakeitimų numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengtos Darbo kodekso (DK) pataisos.
Jas dar turės patvirtinti Vyriausybė, o priimti Seimas. Tačiau, tai padarius, jau nuo 2026 metų vidurio gali pasikeisti daugelio darbuotojų padėtis.
Atleisti iš darbo galės paprasčiau
Šiuo metu galioja nuostata, kad, kai darbo sutartyje nustatoma bent 2-ų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio alga, tuomet galima nukrypti nuo DK ar kitų imperatyvių taisyklių.
Tačiau šis nukrypimas neleidžiamas taisyklėms dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo, minimaliojo darbo užmokesčio ir kt.
Paprastai tariant, jeigu žmogus dabar uždirba bent 2 VDU, t. y. 4,7 tūkst. eurų iki mokesčių arba 2,9 tūkst. eurų į rankas, jam gali būti netaikomos kai kurios DK nuostatos. Tačiau, pvz., sutartis su juo sudaroma ir nutraukiama taip, kaip su visais.
Šią išlygą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo naikinti. Tai padarius daugiau uždirbančius darbuotojus galima bus priimti ir atleisti nesilaikant bendrų DK taisyklių. Tikėtina, kad dėl to atleisti kai kuriuos darbuotojus gali būti lengviau ir pigiau.
Taip pat ministerija siūlo nustatyti, kad bent 2 VDU uždirbantiems darbuotojams maksimalus išbandymo terminas būtų ne 3 mėnesiai, bet 6 mėnesiai.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra bent 73 tūkst. darbuotojų, kurių alga viršija 2 VDU.
Dirbti nuotoliu bus sunkiau?
Po pandemijos nemažai darbuotojų vis dar dirba nuotoliu. Tačiau ilgainiui tai daryti gali būti vis sudėtingiau.
Dabar DK nustatyta, kad darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jeigu to reikalauja:
- nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja;
- darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų;
- darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų;
- darbuotojas, pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, negalia arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį, ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Prie šios nuostatos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pridėti gana svarbią, bet kiek abstrakčią išlygą: „išskyrus atvejus, kai nėra galima tenkinti darbuotojo prašymo dėl darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti susitarta kitaip.“
Taigi, priėmus siūlomas DK pataisas, norint dirbti nuotoliu nepakaks prašymo – darbdavys galės jo netenkinti dėl „darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų“.
Sukauptos atostogos išnyks greičiau?
Šiuo metu Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją) prarandama praėjus 3 metams, kai buvo įgyta teisė į visas atostogas, pabaigos.
Naujomis pataisomis norima nustatyti, kad aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje šis terminas gali būti sutrumpintas iki 2 metų, taip pat numatyta piniginė kompensacija už kasmetinių atostogų dalį, viršijančią šį terminą.
Paprastai kalbant, priėmus pataisas, sukauptos ir nepanaudotos atostogos gali greičiau išnykti darbuotojams, dirbantiems įmonės ar organizacijose, kuriose galioja aukštesnio lygio kolektyvinė sutartis.
„Laukiami rezultatai: aiškesnis ir lankstesnis reglamentavimas, leidžiantis kolektyvinėse sutartyse nustatyti trumpesnį terminą ir užtikrinti galimybę gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viršijančias minimalų trukmės standartą.
Tai skatins darbuotojus laiku naudotis atostogomis, mažins jų kaupimą ir prisidės prie efektyvesnio poilsio bei darbo laiko planavimo“, – pataisų aiškinamajame rašte nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.