Ar tai svarbus įvykis mums?
Šis TSRS sprendimas galutinai pašalino kliūtis Lietuvos narystei tarptautinėse organizacijose – jau rugsėjo 17 d. buvome priimti į Jungtines Tautas.
Nebereikėjo ginčų, derybų.
Tačiau iki to buvo nueitas ilgas kelias per kopas. Kelias, kurio viso ir jo esmės nenorima matyti ir suvokti.
Svarbiau vaidinti pigią „desovietizaciją” ir skaidyti visuomenę.
TSRS gynybos ministro pavaduotojas, oro desanto kariuomenės vadas generolas pulkininkas Vladislavas Ačialovas, 1991 m. sausyje Vilniuje vadovavęs TSRS kariams, Sausio 13-osios byloje, patvirtino, kad M.Gorbačiovo nurodymu jis slapta ruošė ypatingosios padėties Lietuvoje planą:
„Ypatingosios padėties įvedimo planą pradėjome ruošti dar 1990 m. pradžioje.
Man buvo pavesta paruošti planą, jeigu kiltų bruzdėjimas, kurį išprovokuotų „Sąjūdis”. …
Galima pasakyti, buvau pagrindinis jo rengėjas.
Apie šio plano rengimą žinojo 2-3 žmonės. … nurodymus davė politinė vadovybė, ir šios idėjos autorius – vienas žmogus. Tai buvęs TSKP CK Generalinis sekretorius, vyriausiasis kariuomenės vadas.”
XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba 1990 m. vasario 7 d. nutarimu teisiškai nustatė, kad Lietuvos valstybė buvo Tarybų Sąjungos okupuota, paskelbė, kad Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos įstojimo į TSRS deklaracija, kaip neišreiškusi lietuvių tautos valios, yra neteisėta ir negaliojanti; pareiškė, kad TSRS 1940 m. rugpjūčio 3 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos priėmimo į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą”, grindžiamas Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. deklaracija, yra neteisėtas ir Lietuvos juridiškai nesaisto; pasiūlė Tarybų Sąjungai pradėti dvišales derybas dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo.
Prieš istorinę Kovo 11-ąją ką tik išrinktiems XII šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatams sąjūdiečiams JAV ambasadorius Tarybų Sąjungoje Džekas Metlokas 1990 m. kovo 7 d. Maskvoje buvo atviras:
„Dvasiškai ir politiškai jūs nesate visiškai vieni. Mes nepripažįstame, kad jūs esate teisėta Tarybų Sąjungos dalis, ir mes niekada nepripažinsime, nebent tai laisvai pasirinktų Lietuvos žmonės.
Jei būtų bandymai panaudoti prieš jus jėgą ar ekonominę blokadą, mūsų reakcija bus stipri, tačiau nenaudojant jėgos. …
Bet jei nesiseks ir sovietai panaudos jėgą, nėra jokios galimybės jus apsaugoti.
Jūs būsite taip pat pažeidžiami, kaip studentai Tiananmenio aikštėje.
Šia prasme jūs paliekami vieni.
Norėčiau, kad būtų kitaip, bet aš meluočiau, jei atsakyčiau kitaip.”
Prancūzijos Prezidento Fransua Miterano patarėjas Žakas Atali paliudijo neslepiamą F.Miterano susierzinimą:
„Lietuviai viską sugadins.
Jie beveik niekada nebuvo nepriklausomi. O jei ir buvo, tai valdomi diktatūros.
Apgailėtina liaudis.
Aš puikiai suprantu Gorbačiovą, jei jis bus priverstas naudoti jėgą.”
Tai ne tik emocijos ar silpnos istorijos žinios.
Pirmasis Lietuvos Respublikos ir TSRS valstybinių derybų delegacijų susitikimas įvyko tik 1990 m. spalio 2 d. Maskvoje, kai 1990 m. rugsėjo 12 d. Maskvoje Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija ir TSRS su nugalėtos Vokietijos dalimis pasirašė Sutartį dėl Vokietijos klausimo galutinio sureguliavimo.
Todėl neturėtų stebinti 1990 m. kovo 29 d. JAV Prezidento Džordžo Bušo pareiškimas JAV Kongrese: „Sovietų lyderio valdžios išlaikymas yra svarbesnis už Lietuvos nepriklausomybės ryžtą”, ir po jo sekęs kovo 31 dienos TSRS Prezidento M. Gorbačiovo reikalavimas mums „nedelsiant Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje panaikinti priimtus neteisėtus aktus” ir nurodė, kad tik „toks žingsnis atvers galimybę svarstyti visą kompleksą atsiradusių problemų vieninteliu pagrindu – TSRS konstitucijos rėmuose”.
Akivaizdu, kad ir šiandien JAV santykiai su TSRS teisių perėmėja Rusija yra svarbūs.
Juk lapkričio 3 d. vyks JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimai.
Bus perrenkami visi 435 JAV Atstovų Rūmų nariai (jų kadencija trunka 2 metus) ir 33 iš 100 JAV Senato narių (senatoriai, kurių kadencija trunka 6 metus).
Dėl neišspręsto klausimo su Iranu JAV Prezidentui Donaldui Trampui reikia tūzo kortos.
Todėl atnaujinti JAV pokalbiai Kremliuje neturėtų stebinti.
Tuo labiau, kad 26-ajame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime patvirtintas bendras šių šalių įsipareigojimas stiprinti regioninį saugumą, gilinti ekonominį bendradarbiavimą ir gerinti tarpusavio transporto bei infrastruktūros jungtis, akcentuotas poreikis kurti daugiapolę pasaulio tvarką, kritikuotos Vakarų šalių taikomos vienašalės sankcijos ir ekonominis spaudimas.
Tačiau nesavarankiškos Lietuvos veiksmai – lyg vyktų kompiuteryje, bet ne realiame pasaulyje.
Gitanas Nausėda paragino kuo skubiau priimti 22-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą ir patvirtino, kad Lietuva pasirengusi dislokuoti Ukrainoje bendrus inžinerinius, oro gynybos, sausumos bei jūrinius pajėgumus.
Rugsėjo 3 d. Lietuvos URM įteikė Rusijai dvi protesto notas – dėl Rusijos vykdomų hibridinių atakų Europoje (įdomu, ar turime tokius įrodymus?) ir pareikalauta išvesti Rusijos karines pajėgas iš Ukrainos.
Tačiau Rusijos ambasadorius šiam „koordinuotam” atsakui išsikvietė tik Europos Komisija ir Prancūzija, Belgija, Nyderlandai bei Portugalija. Vokietija pareiškė protestą.
Kodėl iš „vieningos” Europos Sąjungos tai padarė tik 5 iš 27 ES narių?
Kitos, matyt, mąsto.
Metas realiai vertinti ne tik šiurpų karo Ukrainoje eskalavimą ir suprasti, kad mažoje Lietuvoje toks scenarijus bus žaibiškas ir dar katastrofiškesnis.
Metas atsakyti į klausimą, kodėl Lietuva yra priešpriešoje JAV, kurios Prezidentas viešai patvirtino, kad Rusija nesiruošia kariauti su NATO?
JAV kontroliuojamos Ukrainos antikorupcinės institucijos ant menčių guldo artimiausią Vladimiro Zelenskio aplinką.
Įtarimai pareikšti ne tik Izraelyje pasislėpusiems „95 kvartalo” bendrininkams, nuo pareigų nušalintiems jo administracijos vadovui Andrejui Jermakui, jo pavaduotojai Irinai Mudrajai, ministrams.
Visiškai diskredituota ir prokuratūra.
Vykdant specialiąją operaciją dėl tarptautinio telefoninio sukčiavimo tinklo, Ukrainos Generalinėje prokuratūroje (!) vyko kratos generalinio prokuroro Ruslano Kravčenko ir jo pavaduotojos Marijos Vdovičenko kabinetuose, rinkta informacija, kaip šie sukčiavimo centrai skirstomi į „savus” ir „ne savus”, pagarsinti šių prokuratūros vadovų pokalbiai.
Sulaikytas Generalinės prokuratūros Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo skyriaus vadovas ir buvęs Kibernetinių nusikaltimų skyriaus vadovo pavaduotojas Sergejus Krapyva.
Įtarimai pareikšti jo buvusiam vadovui Olegui Kiperiui, kurį 2023 metais V.Zelenskis paskyrė Odesos karinės administracijos vadovu. Odesos uostas – ne tik pagrindiniai Ukrainos vartai į pasaulį, bet ir didelio masto kontrabandos bei PVM grobstymo centras.
Gal kas nors mano, kad JAV Prezidentas apie tai nieko nežino?
Gal kas nors mano, kad D.Trampui labai patinka V.Zelenskis, JAV pareigūnų viešai įvardinamas dėl JAV Ukrainai skirtų 40-42 USD „dingimo”?
JAV įstatymai suteikia teisę šiai šaliai teisti asmenis ir dėl nusikaltimų, padarytų užsienyje.
Venesuelos Prezidento pagrobimas parodė, kad JAV gali imtis ir labai drastiškų sprendimų.
Tuo labiau, kad iki isterijos privestas pasaulis, visų pirma, Europa jau keliems dešimtmečiams aprūpino užsakymais JAV karinę pramonę.
Atvirai tarpusavyje šaudytis pradėję Ukrainos saugumas ir karinė žvalgyba rodo, kad V.Zelenskio valdžios piramidė Ukrainoje griūna, o V.Zelenskis akivaizdžiai blaškosi.
Paskelbė dar vieną operaciją prieš Rusiją ir nusiuntė ICAO grasinimą pulti į Rusiją skrendančius civilius orlaivius.
O jei Ukraina bus apkaltinta ne tik Nord Stream dujotiekių susprogdinimu, bet ir teroristine veikla prieš kitų valstybių civilinę aviaciją?
Kokčiausia tai, kad V.Zelenskio komanda šią, tikriausiai, precedento neturinčią korupcinę sistemą, sukūrė karo prieš šalį metu ukrainiečiams liejant kraują.
O Generalinė prokuratūra tapo kriminalinių nusikaltimų organizatore!
Belieka tik kuo skubiau tokią pavyzdinę Ukrainą paskelbti ES nare!
Juk Vladimiro Zelenskio „kuratorė” Uršulė fon der Leyen pasipraktikavo vienasmeniškai su 35 mlrd. Eur sutarties su „Pfizer” sudarymu dėl Cocid-19 tariamų vakcinų pirkimo. Kol kas ES Bendrasis Teismas priėmė sprendimą tik dėl to, kad Europos Komisija neteisėtai atsisakė suteikti prieigą prie šios veikėjos susirašinėjimo su „Pfizer”.
2023 metais Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda šią Europos Komisijos pirmininkę apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi „už ypatingus nuopelnus ir paramą Lietuvai geopolitinių krizinių situacijų metu bei indėlį stiprinant Europos Sąjungos vienybę.”
D.Grybauskaitė buvo kuklesnė – 2017 m. ji ią tuometinę Vokietijos gynybos ministrę apdovanojo Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Didžiuoju kryžiumi už „išskirtinį asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos ir Vokietijos dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje bei paramą Lietuvos saugumui”.
2022 m. kovo mėn. G.Nausėda apdovanojo V.Zelenskį aukščiausiu Lietuvos valstybės apdovanojimu – Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.
2024 m. jo žmona Jelena Zelenskąja apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi.
2022 m. rugpjūčio mėn. Prezidentas G.Nausėda Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinus atėmė iš dailiojo čiuožimo meistrų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago.
Dėl jų dalyvavimo Sočyje Tatjanos Navkos rengtame ledo spektaklyje „Gulbių ežeras”.
Kaip dabar pasielgs principingas (?) G. Nausėda su Vladimiro Zelenskio apdovanojimu?
O jei JAV tyrimai atskleis V.Zelenskio voratinklį ir Lietuvoje?
Kada, Gitanai Nausėda, išvysime kratas Lietuvos prokuratūroje ir teismuose?
Nes reideriavimas ir turto atiminėjimas beatodairiškai ir atvirai vyksta ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje.
Abi šios šalys prisistato esančios demokratinėmis ir teisinėmis.
Šį „civilizuotą” banditizmą dengia teismai ir prokuratūra.
Jei Tamsta, Gitanai Nausėda, apie tai nežinote, pasikvieskite mane ir pateiksiu gausią medžiagą su įrodymais. Apie Generalinę prokuratūrą, Vilniaus apygardos teismą, Lietuvos apeliacinį teismą…
Tamstos administracijos atstovai mane kvietėsi ir paprašė informacijos apie 2024 metų rinkimų pažeidimus.
Pateikiau šią informaciją.
Tačiau vietoje faktų įvertinimo pamačiau Tamstos neveikimą ir Seimo pakeistą Rinkimų kodeksą, kad rinkimų stebėtojai taptų visiškais beteisiais ir tokios informacijos apie būsimus rinkimus surinkti nebegalėtų.
Post Scriptum – Kaip galima buvo taip greitai nusiristi iki šių absurdų ir iki bevalės visuomenės?!
Prezidentas G.Nausėda pasirašė 2022 m. gruodžio 13 d. Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą, kurį Seimas priėmė per 2 minutes (103 Seimo nariai – už, 6 susilaikė).
Sprendimus dėl „desovietizacijos” ir „denacifikacijos” pagal šį įstatymą priiminėja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 9 asmenų komisija.
Gerai, kad bent ne „sovietinė” trijulė.
Šio mūsų visuomenę kiršinančio ir skaldančio įstatymo tikslą suprantu.
Tik nesuprantu jame įrašytų neraštingumo šedevrų.
Pvz., kaip Lietuvos okupaciją įvykdžiusi ir po 1991 m. gruodžio 25 d. neegzistuojanti „sovietinė” Tarybų Sąjunga šiuo metu „vykdo karinę agresiją prieš kitą valstybę” ir kas tie asmenys, kurie dabar mūsuose „veikia okupacinėse struktūrose”, kokios okupacinės struktūros dabar veikia ir ką veikia Lietuvoje?
Tad gal bent išslaptinkite tuos 75-iems metams nuo mūsų Tautos įslaptintus su TSRS VSK (KGB) bendradarbiavusius asmenis?
Ir jei eisite iki galo šiuo „desovietizavimo” keliu, nepamirškite panaikinti ir paskutiniojo aukščiausio Tarybų Lietuvos okupacinės valdžios organo 1990 m. kovo 11 d. priimtus sprendimus dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
Nes tai padarė 12-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, kurios deputatai buvo išrinkti pagal „sovietinės” okupacinės valdžios priimtą rinkimų įstatymą ir Lietuvos TSR Konstituciją ir kurios Pirmininku buvome išrinkę Vytautą Landsbergį.