Anot verslo atstovo, nors pozityviai nuteikia Vyriausybės vadovo ir finansų ministro pažadas neįvesti naujų mokesčių, nerimo kelia neigiami šiemet įsigaliojusios reformos rezultatai biudžeto surinkimui.
Apie valstybės bei verslo situaciją su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis (toliau – A.R.), Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas (toliau – A.S.) ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas (toliau – A.I.).
– Andriau, kaip suprantu, susitikimas su premjeru jums patiko. Ar viskas yra gerai ir verslui niekas negresia?
– A.R.: Susitikimas buvo geras ir dalykiškas, jame dalyvavo beveik 20 skirtingų sektorių atstovai iš mūsų konfederacijos. Pagrindinis leitmotyvas yra tas, kad premjeras pats yra atėjęs iš vykdančiosios regioninės savivaldos politikos ir yra linkęs į konkrečių probleminių taškų aptarimą. Meras supranta, kaip veikia vietinė ekonomika ir kaip į biudžetą surenkami mokesčiai, o mes taip pat turime supratimą, todėl galėsime diskutuoti. Labiausiai norėjome skirtingais kampais išsakyti savo lūkesčius, baimes ir požiūrį į likusį politinį sezoną. Manau, kad turime gerą darbinį supratimą, o gyvenimas parodys, kaip bus iš tikrųjų.
– Kaip suprantu, sakote: „Mes jus suprantam, bet nieko nekeisim“?
– A.R.: Nieko nekeisti nėra pats blogiausias dalykas, nes dabartinėje geopolitinėje, geoekonominėje aplinkoje ir vidaus politikoje stabilumas yra tam tikra vertybė. Visi esame pavargę nuo Vyriausybių keitimosi ir vienas iš mūsų bendruomenės lūkesčių buvo toks, kad dabartinė Vyriausybė yra paskutinė šiame politiniame sezone, su kuria verslui vėl iš naujo tenka kurti dialogą. Tikimės nuosaikumo ir išlaikytumo, tiek kalbėdami apie ekonomiką, tiek apie kitas reformas ir sprendimus, galinčius paliesti verslininkus.
– O ko jūs bijote?
– A.R.: Matome, kad yra nemažų ambicijų demografijos srityje, ypač dėl papildomų finansų. Vienas iš klausimų yra iš kur tie finansai bus paimti. Kai politikai sako, kad naujų mokesčių neįves, tikriausiai niekas tuo neabejoja. Tačiau jautriausi mokesčiai yra tie, kuriuos turime dabar, tokie kaip PVM, GPM ar pelno mokestis. Ar tarifai keisis? Nuo kitų metų kalbame apie naują akcizų etapą. Lietuva turi pakankamai progresyvų požiūrį į akcizų politiką. Prognozuojamas akcizų – kuro, tabako ir degalų kilimas. Apie tai mes irgi kalbėjome. Buvo ir dar viena ypatingai jautri tema – infliacija. Ateities sprendimai darys jai įtaką. Jei akcizai bus didinami sparčiai, tai tikrai turės įspaudą infliacijoje, bet jei bus elgiamasi nuosaikiai, galbūt poveikis bus geresnis.
– Verslas tikisi, kad per likusios kadencijos dvejus metus mokesčių tarifai nesikeis. Kalbama apie demografinius lūkesčius, kuriems reikia pinigų. Ar jūs jų turite, ar imsitės kokių nors kitokių priemonių?
– A.S.: Kalbant apie planus, kuriuos turi Vyriausybė, man neteko dalyvauti tame susitikime. Aš lygiai taip pat lauksiu Vyriausybės įstatymų, kuriuos ji atneš, kad po to būtų galima daryti išvadas.
Šių metų situacija nėra kritinė. Vienintelis pelno mokestis buvo suplanuotas didesnis nei surinktas. Visų kitų mokesčių yra surenkama 10 proc. daugiau, nei per tą patį praeitų metų laikotarpį. Ekonominė situacija yra normali. Net mūsų bankai pakeitė kai kuriuos savo rodiklius. Galima sakyti, kad ekonomika vystosi normaliai ir nereikia daryti didelių judesių, kad augimas nebūtų sugadintas. O kitiems metams prognozuojamas šiek tiek lėtesnis augimas. Be to, Lietuva turi įsipareigojimų. Viską reikia subalansuoti.
– Nuo jūsų kadencijos pradžios buvo įtampų, nebuvo atsižvelgta į verslo prašymus. Ką gero socialdemokratai padarė verslui?
– A.S.: Bet kuri Vyriausybė yra geriausia, kai verslui nėra trukdoma. Jei politika prognozuojama trejiems metams, verslas gali planuotis išlaidas ir kurti ilgalaikius planus. O staigūs judesiai sujaukia gyvenimą.
– Bet verslas prašo ir kai kurių dalykų, ne tik netrukdyti.
– A.S.: Toks gyvenimas. Kiekvienas nori užsidirbti daugiau.
– Visi optimistiškai sako, kad ekonomika auga, viskas bus gerai, todėl tereikia gimdyti vaikus, o jei juos reikės paremti pinigais, juos paimsime iš ekonomikos augimo.
– A.I.: Jei palygintume dabartinę situaciją su pavasariu, pamatytume, kad ji yra daug geresnė, nei daug kas tikėjosi. Stebina, kad atsigauna Europos ekonomika ir tai vyksta keliais frontais. Atsigauna Vokietija, todėl netrukus pamatysime, kaip komerciniai centriniai bankai pradės gerinti šalies ekonomikos prognozes. O Skandinavijos ekonomikos augimas viršija Vokietijos ekonomikos augimą daugiausiai per 20 metų. Skaičiai yra puikūs. Be to, atsigauna ir gana sparčiai auga pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė, mažmeninė prekyba ir statyba.
Bendra situacija yra labai gera, bet yra ir rizikų. Pagrindinė rizika, kurią dabar vertiname ir stebime, yra dujų kainos Europoje. Jos stipriai pakilo ir yra netoli to lygio, kuris gali kelti riziką ekonomikos augimui Europoje, ypač Vokietijoje. Šildymo sezonas Lietuvoje yra tiesiogiai susijęs su dujomis. Dujų kaina nuo karo Irane pradžios paaugo dvigubai, o biokuro kaina per metus pakilo per 50 proc. Manau, kad artėjantis šildymo sezonas bus daug brangesnis. Klausimas, ką darys valdžia. Mano rekomendacija yra neskubėti su mokesčių lengvatomis, o jei prireiks gelbėti šildymo sezoną, geriau pagalvoti, kaip apkarpyti valstybės išlaidas. Valstybė daug kur investuoja labai neefektyviai.
– Pavyzdžiui?
– A.I.: Galiu pateikti labai paprastą pavyzdį. Šalia mūsų biuro dabar yra tvarkomi keliai. Ten, kur anksčiau nebuvo galima parkuotis, dabar yra statomi borteliai. Ar tikrai esant dvigubai didesnei dujų kainai geriausias laikas investuoti į bortelius? Gal geriau pataupyti tuos pinigus? Tai puikus pavyzdys, kaip valstybė taškosi pinigais, nematydama esminių rizikų ir ekonomikos ciklų.
– Ar tiksliai laikotės fiskalinės drausmės?
– A.S.: Kol kas nukrypimų nuo fiskalinės drausmės nėra. Reikia palaukti metų pabaigos.
– A.I.: Prie fiskalinės drausmės nemaža dalimi prisidėjo ir geresnis biudžetų surinkimas. Dar viena gera naujiena, kuria galima pasidžiaugti – gerokai padidėjo PVM surinkimas, o tai reiškia, kad šešėlis traukiasi.
– Verslas nelabai gali konkuruoti su viešuoju sektoriumi. Ar iki šios sferos bus prieita?
– A.S.: Reikėtų pažiūrėti iš toliau. Buvo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas, kuris turėjo padaryti teigiamą poveikį. Aš ginčijausi, įrodinėjau, kad šis įstatymas nevykęs ir kad geriau jo nebūtų. Vietoje to, kad valstybės sektorius trauktųsi, vadovams buvo suteiktas Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus ir Šventosios Dvasios vaidmuo, kad jie patys galėtų priiminėti sprendimus, nustatyti darbo užmokesčio dydį ir kitus dalykus. Rezultatas išlindo po kelių metų.
Prieš 6–7 metus sukurtas Bendrųjų funkcijų centras turėjo iš valstybinių įstaigų perimti finansistus ir personalistus. Pavasarį paprašiau visų įstaigų duomenų. Iš Vyriausybės gavau duomenis apie darbuotojų funkcijas iki reformos ir po jos. O kas atsitiko? Visose įstaigose finansistų ir personalistų, aišku, kitaip pavadintų, skaičius išaugo. Kyla klausimas, kam reikalingas Bendrųjų funkcijų centras? Atsiranda dubliavimas, dėl kurio darbuotojų skaičius ne tik nesumažėja, bet dar ir išauga.
Reikia veiksmų ir greitų sprendimų. Mes kviečiamės vadovus į parlamentinius tyrimus ir aiškinamės, kokie pirkimai vyksta ir ar jie reikalingi. Daug kalbėjau apie muitinę ir rentgeno aparatus. Nupirkti aparatai du metus nenaudojami, negrąžinami ir netaisomi, o norima įrodyti, kad jie veikia.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže: