Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Alytaus rajono savivaldybė 2024–2025 metais pagal gyventojų prašymus išnuomojo 13 žemės ūkio paskirties sklypų. Ši praktika pateko į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį, vertinant, ar savivaldybėms perduotas valstybinės žemės valdymas turi pakankamai saugiklių nuo neskaidrių sprendimų.
STT atliko korupcijos rizikos analizę dešimtyje šalies savivaldybių, tarp jų Alytaus ir Prienų rajonuose bei Birštone. Tarnybos išvada gana aiški – savivaldybėms kai kuriais atvejais palikta pernelyg didelė sprendimų laisvė, o priimtų sprendimų ir jų įgyvendinimo kontrolė nėra pakankama.
STT savo svetainėje patvirtina, kad 2026 metais atliko korupcijos rizikos analizę savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo patikėjimo teise procesuose.
Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie korupcijos rizikos analizę. Tai nėra išvada, jog Alytaus rajono ar kitoje vertintoje savivaldybėje buvo padaryta korupcinė nusikalstama veika.
Savivaldybėms perduota daugiau kaip 100 tūkst. hektarų
Situacija iš esmės pasikeitė 2024 metų sausio 1 dieną, įsigaliojus Žemės įstatymo pataisoms. Savivaldybėms patikėjimo teise buvo perduota valdyti ir naudoti valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijose – iš viso daugiau kaip 100 tūkst. hektarų.
Reforma turėjo sumažinti biurokratiją, daugiau sprendimų perkelti į regionus ir paspartinti žemės valdymo procesus.
Tačiau STT teigia dar prieš reformą, 2022 ir 2023 metais, antikorupciniuose vertinimuose atkreipusi dėmesį į galimas problemas. Tarp jų – žemės sklypų nuoma be aukciono, galimas savivaldybių ir valstybės interesų konfliktas bei skirtinga savivaldybių sprendimų priėmimo praktika.
Tarnybos vertinimu, į dalį pastabų tinkamai neatsižvelgta, o dabar atlikta analizė parodė, kad anksčiau įvardytos rizikos išliko.
Alytaus rajone – 13 sklypų pagal asmenų prašymus
Alytaus rajonui aktuali viena konkreti STT analizės dalis – žemės ūkio paskirties valstybinės žemės nuoma.
STT duomenimis, 2024–2025 metais Alytaus rajono savivaldybė pagal asmenų prašymus išnuomojo 13 žemės ūkio paskirties sklypų. Tarnyba nurodo, kad atskiruose prašymuose buvo pažymima, jog sklypai jau naudojami pagal ankstesnes sutartis su Nacionaline žemės tarnyba ar jos sutikimus arba kad sklypai suprojektuoti konkretiems pareiškėjams.
STT kelia platesnę problemą: savivaldybės nepakankamai aktyviai inventorizuoja žemės ūkio paskirties sklypus, kuriuos būtų galima nuomoti, nesudaro išsamių jų sąrašų ir jų neviešina. Analizės metu laisvų žemės ūkio paskirties sklypų nustatyta ir Alytaus, Prienų, Biržų bei Vilniaus rajonų ir Elektrėnų savivaldybėse.
STT vertinimu, išsamesnis laisvos valstybinės žemės viešinimas svarbus ir dėl konkurencijos. Kai informacija nėra viešai prieinama, ją turintys asmenys gali atsidurti palankesnėje padėtyje, ypač tais atvejais, kai reikšmės turi tai, kas pirmasis pateikė prašymą.
Vienodos situacijos skirtingose savivaldybėse gali baigtis skirtingai
STT atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – savivaldybės turi savo taisykles, pagal kurias išduoda sutikimus statyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
Tarnybos vertinimu, dalis kriterijų nėra pakankamai aiškūs ir palieka erdvės subjektyviam vertinimui. Dėl to analogiški prašymai skirtingose savivaldybėse gali būti vertinami nevienodai.
Ryškų pavyzdį STT pateikė iš Kauno. Analizės duomenimis, keturiais atvejais Kauno miesto savivaldybė leido statyti neišlaikant norminių atstumų, o dalis tokių sprendimų, STT vertinimu, nebuvo objektyviai motyvuoti.
Tarnyba nurodo, kad visi keturi sutikimai buvo išduoti artimam mero giminaičiui ir savivaldybės tarybos nariui. Kartu rasta atvejų, kai analogiški kitų asmenų prašymai buvo atmesti, motyvuojant būtinybe laikytis nustatytų atstumų.
Kas patikrina, kaip žemė naudojama vėliau?
STT problemų mato ne tik priimant sprendimus, bet ir tikrinant, kas vyksta po jų.
Savivaldybės sprendžia dėl valstybinės žemės nuomos, panaudos ir įvairių sutikimų, tačiau, tarnybos vertinimu, nėra vieningos sistemos, kuri užtikrintų, kad vėliau būtų patikrinta, ar žemė iš tiesų naudojama tam tikslui, kuriam buvo suteikta.
Analizėje nustatyta ir atvejų, kai viešiesiems interesams pagal panaudą perduota valstybinė žemė faktiškai buvo naudojama komercinei veiklai.
STT vertinimu, nepakankama kontrolė ir plati savivaldybių diskrecija gali sudaryti sąlygas subjektyviems sprendimams, nevienodam ūkio subjektų vertinimui ar žemės nuomos mokesčių išvengimui.
Nuo 2027 metų savivaldybių rankose žemės bus dar daugiau
STT pasiūlymus dėl nustatytų rizikų mažinimo pateikė vertintoms savivaldybėms, Aplinkos ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai. Siūloma tobulinti teisinį reglamentavimą, stiprinti kontrolę ir priežiūrą. Tai tampa ypač aktualu artėjant kitam reformos etapui. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybėms patikėjimo teise bus perduota ir kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė.
Todėl STT analizės klausimas nėra vien apie tai, kaip savivaldybės žemę valdė pastaruosius dvejus metus. Tarnyba iš esmės perspėja, kad prieš dar labiau išplečiant savivaldybių atsakomybę reikia aiškesnių taisyklių, viešumo ir veiksmingesnės kontrolės.
FM99 kreipsis į Alytaus rajono savivaldybę dėl STT analizėje minimų 13 išnuomotų žemės ūkio paskirties sklypų ir savivaldybės pozicijos dėl tarnybos nustatytų rizikų.