„Aš manau, kad apskritai reikėtų nustoti kalbėti apie akcizų ir kitokių mokesčių didinimą. Tikrai esame jau pakankamai atlikę Lietuvoje mokesčių reformų, baikime erzinti visuomenę naujomis kalbomis apie mokesčių didinimą“, – žurnalistams parlamente po susitikimo su Seimo valdyba sakė šalies vadovas.
Ieškant galimybių didinti valstybės biudžeto pajamas G. Nausėda ragino naudoti visus resursus mažinti šešėliui ir taip gerinti mokesčių surinkimą.
Pasak jo, kitąmet bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymas per valstybės biudžetą pasieks 35 proc. ir tai yra „labai gera tendencija“.
„Stenkimės, kad ši tendencija gerėtų be mokesčių didinimo. Tokia mano pozicija“, – kalbėjo G. Nausėda.
BNS rašė, kad šios kadencijos Seimas mokesčių pakeitimus yra priėmęs pernai, dalis sprendimų įsigalios 2027 metais.
Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei žadant ieškoti būdų ne tik toliau smarkiai finansuoti gynybą, bet ir gerinti šeimų padėtį bei didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas, G. Nausėda pabrėžė būtinybę laikytis fiskalinės drausmės.
„Privalome siekti savo prioritetų įgyvendinimo taupydami ir taupiai naudodami viešuosius finansus“, – sakė prezidentas.
„Taip, finansų ministro, Vyriausybės ir visų valdžios institucijų gyvenimas pasunkėja, kuomet reikia suderinti daugybę prioritetų ir kartu atsiremti į ribotą biudžetą. Bet tam mes ir esame, kad ieškotume sprendimų“, – pridūrė jis.
Apie gynybos biudžetą: tikimės, kad bus didesnis negu šiemet
G. Nausėda tikisi, kad krašto apsaugos sistemos biudžetas eurais kitąmet bus didesnis negu šiemet.
„Dėl valstybės gynybos tikiuosi, kad sutarsime ir neturėsime kažkokio nuomonių išsiskyrimo, kad gynybos išlaidų dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turi ženkliai viršyti 5 procentus“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Absoliučia išraiška tikimės, kad šis biudžetas krašto apsaugai bus ne mažesnis, o šiek tiek didesnis negu 2026 metais“, – pažymėjo jis.
Taip G. Nausėda pirmadienį kalbėjo po susitikimo su Seimo valdyba, skirto aptarti artėjančią parlamento rudens sesiją.
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. BVP, apie 4,8 mlrd. eurų.
Pasak G. Nausėdos, jeigu kitąmet finansavimas gynybai pasiektų 4,9 mlrd. eurų, pagal dabartines ekonomikos augimo prognozes toks biudžetas siektų apie 5,25 proc. BVP.
„Sakydamas „ženkliai“, aš turiu galvoje, kad tai nebus 5,01 arba 5,02 (proc. – BNS), kas atrodytų toks savotiškas gudravimas“, – nurodė G. Nausėda.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad daugelis kitų valstybių, įvardydamos savo krašto apsaugos išlaidas, prie jų prideda ir netiesiogiai su gynyba susijusias lėšas.
„Jeigu mes atitinkamai lygiuotumėmės į šitų valstybių metodologiją, turėtume prie 5,38 (proc. – BNS) pridėti dar maždaug pusantro procentinio punkto, kas jau sudarytų beveik 7 procentus BVP“, – kalbėjo prezidentas.
„Aišku, žmonės gali klausti: „ohoho, kiek mes čia išleidžiame“. Bet, turbūt, šiuo atveju svarbiausias yra klausimas, kaip prasmingai mes panaudojame šituos pinigus. (…) Žmonės labai atidžiai seka, kad šie pinigai neišeitų per kaminą, kad jie būtų panaudojami prasmingiau ir kad jie tikrai realiai prisidėtų prie mūsų valstybės atsparumo didinimo“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, dėl to Prezidentūra palaiko „labai tamprų kontaktą“ su Krašto apsaugos ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kad „nebiurokratizuotume proceso tiek, kad po to jau nebeįmanoma iš tų biurokratinių džiunglių išsikapstyti“.
„Čia iššūkių tikrai yra nė kiek ne mažiau negu rasti politinės valios ir politinio sutarimo palaikyti Lietuvą tame 5 procentų klube“, – pažymėjo G. Nausėda.
Parlamento vadovas Juozas Olekas teigė, kad valstybės saugumas, gynyba ir atsparumas yra pagrindinės temos, kurioms Seimas rudens sesijoje planuoja skirti daugiausia dėmesio.
„Čia yra pateikti tiek ekscelencijos prezidento, tiek Vyriausybės, tiek atskirų Seimo narių ir frakcijų paketai. Pirmiausia noriu pažymėti Nacionalinio saugumo ir gynybos strategiją, kurią esame numatę priimti rudens sesijoje. Taip pat 137-ojo Konstitucijos straipsnio keitimą bei visą eilę dar įstatymų, kurie yra susiję su saugumu, gynyba ir atsparumu“, – kalbėjo J. Olekas.
„Tarėmės kartu su Prezidentūra, kad galėtume tuos sprendimus paspartinti, surasti bendrą sutarimą“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje ne tik krašto apsaugos, bet ir demografinių problemų, diasporos sugrąžinimo, socialinio saugumo sprendimus.
BNS skelbė, kad Seimas liepą ėmėsi svarstyti siūlymą iš Konstitucijos išbraukti nuostatą dėl branduolinio ginklo dislokavimo draudimo Lietuvoje. Šiuo metu pagrindinio šalies įstatymo 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
„Noriu pažymėti, kad bendradarbiavimas (su Prezidentūra – BNS) yra pakankamai geras, yra ženkliai sumažėjęs per praėjusias keturias sesijas vetuotų įstatymų skaičius“, – sakė J. Olekas.
„Taip pat žymiai daugiau įstatymų priimama normalios procedūros metu, nėra tiek daug skubos tvarkos ar ypatingos skubos. Ir čia, man atrodo, kaip tik yra tas bendradarbiavimo ir dialogo pavyzdys“, – nurodė Seimo pirmininkas.
Kaip rašė BNS, premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra sakęs, kad didesnė kitų metų gynybos biudžeto dalis turėtų tekti oro gynybai. Šiemet šiai krašto apsaugos sričiai skirta 524 mln. eurų.
Žmonės labai atidžiai seka, kad šie pinigai neišeitų per kaminą, kad jie būtų panaudojami prasmingiau ir kad jie tikrai realiai prisidėtų prie mūsų valstybės atsparumo didinimo.
„Verslo konkurencingumas tampa kritiškai svarbus“
G. Nausėda pareiškė, kad Lietuvos verslo konkurencingumas tampa kritiškai svarbus, todėl jis ragina imtis priemonių, įskaitant, pavyzdžiui, laikiną elektros kainų naštos mažinimą didelėms ir daug energijos vartojančioms įmonėms.
Pasak prezidento, konkurencinumo problemos ypač išryškėjo šiuo metu, kai kyla gamtinių dujų ir elektros energijos kainos.
„Mūsų didesnės eksportuojančios įmonėms patiria konkurencingumo problemų, todėl jei naiviai nesitikime, kad BVP augimo tempai, kuriuos šiuo metu turime įspūdingus, automatiškai laikysis ir ateityje, jei matome, kad tikrai reikia mūsų verslui pagalbos, reikia daryti tai dabar, o ne kažkada ateityje, nes konkurencingumo aspektas tampa kritiškai svarbus“, – žurnalistams pirmadienį po susitikimo su Seimo valdyba, kur aptarė artėjančią parlamento rudens sesiją, sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, verslo konkurencingumą augintų mažinama elektros kainų našta.
„Sprendimas, kuris taip pat, manau, bus gerokai ilgiau prisimenamas kaip geras sprendimas jau po to, kai mes visi baigsim savo kadencijas ir darbus – tai yra elektros kainos kredito suteikimas energijai imlioms įmonėms, kurios turi instaliuotą galią bent 500 kilovatų, per metus sunaudoja 500 tūkst. kilovatvalandžių, kad jos galėtų pasinaudoti iki 30 procentų sumažinta elektros energijos kaina, atiduodamos šitą kainos kreditą vėlesniu laikotarpiu“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, G. Nausėda dar Seimo pavasario sesijoje planavo pateikti įstatymo pataisas, kuriomis daug energijos vartojančioms įmonėms būtų leidžiama už ją mokėti mažiau, o skolą grąžinti vėliau, kai Lietuva visa elektra gebės apsirūpinti pati.
Prezidentūra tuomet skelbė, kad įstatymo projektu 2027–2031 metams siūloma apie 25 proc. sumažinti infrastruktūros dedamąją energijai imliam verslui.
Be kita ko, prezidentas kartojo siūlantis, kad nacionalinis plėtros bankas ILTE su valstybės garantija galėtų investuoti komerciniuose bankuose laikomus gyventojų indėlius.
„Prisimindamas ilgus metus žmonių reiškiamą labai stiprų lūkestį dėl valstybinio komercinio banko sukūrimo aš galvoju, kad kaip tik per indėlių įveiklinimą mes artėjame prie to valstybinio komercinio banko idėjos įgyvendinimo šiek tiek kitokia forma – per nacionalinį plėtros banką, nepadarant jo visiškai klasikinio komercinio banko, tačiau suteikiant galimybę žmonėms savo santaupomis prisidėti prie labai svarbių valstybei projektų“, – teigė G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, prezidentas gegužę pateikė Seimui svarstyti Savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų specialiosiose einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatymo projektą bei Valstybės skolos ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymų pakeitimus.
Jais siūloma, kad savo indėlius įveiklinti siekiantis banko klientas savanoriškai sutiktų, jog jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita ir jos lėšos – iki 2500 eurų – būtų priskiriamos ekonomikos augimo ir ūkio pažangos finansavimo programai.
Programą įgyvendinančios kredito įstaigos šias lėšas skolintų ILTE, jos būtų naudojamos valstybės, savivaldybių ir jų valdomų įmonių vykdomų ilgalaikių investicinių programų projektams finansuoti.