Savaitgalį mirė Stokholme gimęs aktorius ir muzikantas Björnas Andrésenas, geriausiai žinomas dėl savo vaidmens 1971 m. filme „Mirtis Venecijoje“, sekmadienį (spalio 26 d.) patvirtino Švedijos žiniasklaida.
Jo mirties priežastis kol kas viešai neskelbiama, tačiau jis paliko gedinčią dukrą Robine, kuriai dabar 41-eri, ir dvi anūkes.
Andrésenas pasaulinę šlovę pelnė būdamas 15 metų, kai suvaidino gražuolio Tadizo vaidmenį Thomo Manno novelės ekranizacijoje, kurioje vyresnis vyras, pastarąjį suvaidino Dirkas Bogarde’as, tampa juo apsėstas.
Italų režisierius Luchino Visconti tuomet pavadino paauglį „gražiausiu berniuku pasaulyje“, o aktorius sakė, kad tai jį sugadino visam likusiam gyvenimui.
Kalbėdamas su „The Guardian“ 2003 m. Andrésenas sakė, kad jautėsi kaip egzotiškas gyvūnas narve, o po daugelio metų jis teigė, kad Visconti filmas sugadino jo gyvenimą.
2021 m. dokumentinio filmo „Gražiausias pasaulyje berniukas“ režisieriai Kristianas Petri ir Kristina Lindström paskelbė, kad jis mirė šeštadienį (spalio 25 d.), ir pagerbė jį kaip drąsų žmogų.
Andrésenas gimė 1955 m. sausio 26 d., jo vaikystė buvo sunki, nes mama nusižudė, kai jam buvo vos 10 metų.
Nesant tėvui, berniuką augino močiutė, kuri paskatino jį imtis modelio darbo ir aktorystės, nes, pasak jo, norėjo, kad šeimoje būtų įžymybė.
Jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai gavo vaidmenį filme „Mirtis Venecijoje“ ir per vieną naktį tapo tarptautine žvaigžde.
Kai jam buvo 16 metų, jis teigė, kad režisierius Visconti nusivedė jį į gėjų naktinį klubą su grupe vyrų, dėl ko, pasak jo, jis jautėsi labai nepatogiai.
„Žinojau, kad negaliu reaguoti. Tai būtų buvusi socialinė savižudybė. Tačiau tai buvo pirmas iš daugelio tokių susitikimų“, – pasakojo Andrésenas, kaip rašo „The Guardian“.
Jis pridūrė, kad būtų pasakęs režisieriui „atsip***“, jei dar būtų gyvas.
„Niekada nemačiau tiek daug fašistų ir asilų, kiek jų yra kine ir teatre, – tęsė jis. – Luchino buvo toks kultūrinis grobuonis, kuris dėl darbo paaukotų bet ką ir bet kurį“.
Vėliau jis atrado aistrą muzikai, tapo puikiu pianistu, nors per savo gyvenimą ir toliau dirbo reklamose ir vaidino daugiau nei 30-yje filmų ir televizijos serialų.
Kartą apibūdinęs savo karjerą kaip „chaosą“, jis teigė, kad tai yra pavyzdys vieno iš nedaugelio, kuris prasidėjo absoliučioje viršūnėje, o paskui ėjo žemyn.
„Tai buvo vieniša“, – pridūrė jis.
Deja, tragedija jį lydėjo ir toliau – 1986 m. Andrésenas su tuometine žmona Suzanna Roman neteko devynių mėnesių sūnaus Elvino dėl staigios kūdikių mirties sindromo.
Po šios tragedijos jis ilgai sirgo depresija, tačiau tikėjo, kad jie vėl susitiks pomirtiniame gyvenime.
Visai neseniai, 2019 m., jis didingai sugrįžo į didįjį ekraną, atlikdamas nedidelį vaidmenį Ari Asterio liaudiškame siaubo filme „Midsommar“, kuriuo džiaugėsi kaip „kiekvieno berniuko svajone numirti siaubo filme“, rašo „The Mirror“.