Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus, ją gauna beveik 640 tūkst. žmonių. „Sodros“ duomenimis, pagal šių metų antrojo ketvirčio rodiklius vidutinė pensija sudaro 46,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas.
Jeigu 50 proc. riba būtų taikoma jau dabar, vidutinė pensija turėtų siekti 794,35 euro – maždaug 49 eurais daugiau nei šiuo metu.
Iki 2028 metų nori pasiekti 50 proc. ribą
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta iki 2028 m. didinti vidutinės senatvės pensijos santykį su vidutiniu atlyginimu į rankas ir užtikrinti spartesnį pensijų augimą.
tv3.lt koliažas)” class=”articlePhoto”> 
Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kol kas neįvardija, kokio konkretaus dydžio vidutinė pensija galėtų būti 2028 metais.
Pasak SADM atstovo spaudai Algirdo Dobrovolsko, galutinis dydis priklausys nuo tuo metu prognozuojamo darbo užmokesčio ir kasmet nustatomo pensijų indeksavimo.
Tai reiškia, kad šiandien apskaičiuoti 794,35 eurai neparodo, kokios pensijos reikės 2028 m. 50 proc. ribai pasiekti. Jeigu iki tol augs vidutinis atlyginimas, kartu kils ir suma, kurią turės pasiekti vidutinė pensija.
Finansų ministerijos 2026 m. kovą paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad 2028 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius sieks 2918,5 eurų.
Jeigu šiai sumai būtų taikomi 2026 m. galiojantys mokesčiai, tai sudarytų apie 1765,69 eurus į rankas. Tokiu atveju 50 proc. siekianti vidutinė senatvės pensija sudarytų apie 882,85 eurus.
Ekonomistas: 50 proc. – per kuklus tikslas
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka Vyriausybės užsibrėžtą 50 proc. ribą vertina kritiškai. Jo nuomone, tokio dydžio pensija nėra tokia, kad žmogaus gyvenimo lygis nesumažėtų pernelyg smarkiai.
„Tai labai kuklus tikslas, todėl, kad 50 proc. neužtenka žmonėms gyventi panašiai, kaip jie gyvena dirbdami“, – akcentuoja ekonomistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad išėjus į pensiją dalies su darbu susijusių išlaidų nebelieka. Žmogui nebereikia kasdien važiuoti į darbą, gali sumažėti išlaidos aprangai ar maistui darbo metu.
Tačiau, R. Lazutkos vertinimu, tai nereiškia, kad žmogui užtenka pusės anksčiau gautų pajamų.
„Sulaukus senatvės žmonių materialinė padėtis krinta labai smarkiai“, – pabrėžia jis.
Skaičiuoja, kad pensija turėtų siekti apie 1000 eurų
Ekonomisto vertinimu, Lietuva galėtų kelti ambicingesnį tikslą ir siekti, kad vidutinė pensija sudarytų ne 50 proc., o maždaug 60–65 proc. vidutinio atlyginimo į rankas.
Vertindamas dabartinį maždaug 1500–1600 eurų atlyginimą į rankas, R. Lazutka skaičiuoja, kad tokiu atveju vidutinė pensija turėtų siekti maždaug 1000 eurų.
„Jeigu orientuotumėmės ne į 50 proc., o į 60–65 proc., tai pensija turėtų būti maždaug apie 1000 eurų.
Tūkstančio eurų pensija būtų kažkaip pakenčiama, kad žmonės, sulaukę senatvės, galėtų gyventi maždaug panašiai kaip dirbantys žmonės“, – svarsto R. Lazutka.
Lietuvos bankas: papildomai reikėtų 350 mln. eurų
Lietuvos banko (LB) skaičiavimai rodo, kad vien dabartinės pensijų didinimo tvarkos Vyriausybės užsibrėžtam tikslui pasiekti gali neužtekti.
Pasak LB Ekonomikos departamento direktorės Kotrynos Tamoševičienės, pagal dabartinę pensijų indeksavimo tvarką ir atlyginimų augimo prognozes 2028 m. vidutinė pensija turėtų siekti beveik 48 proc. vidutinio atlyginimo į rankas.
Taigi, norint pasiekti Vyriausybės numatytą 50 proc. ribą, pensijas reikėtų didinti papildomai.
„Kiek daugiau nei 2 proc. punktų pajamų pakeitimo normos padidėjimas reikštų beveik 5 proc. didesnę vidutinę pensiją ir daugiau kaip 350 mln. eurų papildomų išlaidų vien 2028 metais“, – skaičiuoja K. Tamoševičienė.
LB skaičiavimais, palyginti su scenarijumi, kai pensijos būtų didinamos tik pagal įprastą indeksavimo tvarką, vidutinė pensija būtų maždaug 40 eurų per mėnesį didesnė.
Tačiau papildomai pakėlus pensijas daugiau pinigų joms reikėtų ne tik 2028 m., bet ir vėlesniais metais. LB skaičiuoja, kad 2028 m. „Sodra“ tam dar turėtų užtektinai lėšų, tačiau jos biudžeto perteklius sumažėtų daugiau nei perpus.
Jei papildomų nuolatinių pajamų pensijoms nebūtų rasta, jau 2031 m. „Sodros“ išlaidos galėtų viršyti pajamas.
„Aukštesnį pensijų ir atlyginimų santykį galima pasiekti 2028 m., tačiau be papildomų nuolatinių pajamų dabartinė sistema neleistų jo ilgai išlaikyti“, – pabrėžia K. Tamoševičienė.
Ar „Sodra“ turėtų pinigų didesnėms pensijoms?
R. Lazutka mano, kad galimybių pensijoms skirti daugiau pinigų yra. Jis pirmiausia atkreipia dėmesį į „Sodros“ biudžeto perteklių ir sukauptą rezervą.
„Papildomų lėšų pensijoms yra užtektinai, „Sodros“ biudžetas kiekvienais metais yra perteklinis“, – prideda ekonomistas.
Jo vertinimu, problema yra ne vien tai, ar socialinio draudimo sistemoje yra pinigų, bet ir tai, kam jie naudojami bei kokio dydžio rezervą nusprendžiama kaupti.
Taip pat, anot ekonomisto, didesnis „Sodros“ lėšų skyrimas pensijoms susijęs ir su bendra valstybės finansų padėtimi.
„Reikia spręsti valstybės biudžeto deficito klausimą, kad nereikėtų jo dengti iš „Sodros“, – sako jis.
50 proc. nereiškia pusės buvusio atlyginimo
Vyriausybės užsibrėžtas 50 proc. tikslas nereiškia, jog kiekvienas pensininkas gaus pusę savo anksčiau uždirbto atlyginimo.
„Sodra“ aiškina, kad kalbama apie du bendrus šalies rodiklius – vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio į rankas santykį.
Konkretaus žmogaus pensijos dydis ir toliau priklauso nuo jo įgyto stažo, mokėtų socialinio draudimo įmokų ir sukauptų pensijų apskaitos vienetų.
Todėl vienų gyventojų pensija gali būti didesnė už šalies vidurkį, o kitų – mažesnė.