– Po itin aktyvios liepos rugpjūtį sandorių skaičius sumažėjo. Ar tai jau signalas, kad nekilnojamojo turto rinka vėsta?

– Greičiausiai tai tiesiog sezoniškumas. Vasara yra atostogų metas, todėl po labai aktyvaus pirmojo ir antrojo ketvirčių trečiasis ketvirtis gali būti kiek ramesnis. Tikėtina, kad rugsėjis, spalis ir lapkritis vėl bus pakankamai aktyvūs. Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad toks spartus rinkos augimas gali tęstis ilgą laiką. Dauguma rinkos dalyvių ir ekspertų prognozuoja, kad tiek kainų, tiek aktyvumo augimas turėtų grįžti į vienaženklį lygį. Tai, ką matėme pastaruoju metu, kai kainos per metus augo 12–15 proc., nėra tvaru.

– Sandorių sumažėjo, tačiau kainų vidurkis išlieka aukštas. Ar tai taip pat galima sieti su sezoniškumu?

– Kainos ir taip yra pakankamai aukštos, tačiau pirkėjai vis tiek perka. Rinka susibalansuoja – turime daug tarpusavyje susijusių veiksnių: pardavimo rinką, nuomos rinką, pasiūlą ir paklausą. Įperkamumo rodikliai šiek tiek prastėja, nes būsto kainos auga sparčiau nei atlyginimai. Todėl ir rinkos lūkesčiai po truputį mažėja – kainos negali taip sparčiai kilti nuolat. Vieno mėnesio duomenų pernelyg sureikšminti nereikėtų. Vieną mėnesį rinka gali atsitraukti, kitą – vėl ūgtelėti. Rimtesnį vaizdą reikėtų vertinti ketvirčiais ar net pusmečiais.

– Kokios klasės būstas šiuo metu paklausiausias Vilniuje?

– Pirkėjai natūraliai daugiausia žiūri į ekonominės klasės ir įperkamą būstą. Tačiau reikia suprasti ir tai, kad paklausa priklauso nuo pasiūlos. Anksčiau prabangaus būsto pasiūlos praktiškai nebuvo, o dabar miesto centre ir aplinkiniuose rajonuose turime nemažai kokybiškų projektų. Daug naujos statybos vyksta Pilaitėje, Pašilaičiuose. Kartu tankinami ir esami rajonai – Šnipiškėse, Naujamiestyje atsiranda konversijos projektų, kai buvusiose gamybinėse teritorijose statomi nauji daugiabučiai. Tokiose vietose 4–5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą be apdailos jau nieko nestebina – tai tapo realybe.

– Kaune kai kuriuose naujuose projektuose kvadratinio metro kaina jau siekia apie 4300 eurų. Ar laikinoji sostinė gali tapti brangesnė už Vilnių?

– Kaunas iš tiesų šiek tiek nustebino. Praėjusiais metais kainų augimas ten net viršijo Vilniaus tempą. Vilniuje kainos augo apie 12 proc., o Kaune – apie 15 proc. Kaune vyksta daug gerų pokyčių. Ilgą laiką mieste trūko kokybiškos naujos statybos, o dabar atsiranda vis daugiau gerų projektų. Natūralu, kad gerėjant pasiūlos kokybei kyla ir bendras naujos statybos kainų vidurkis. Kaunas taip pat labai išsiplėtęs į priemiesčius – daug statoma individualių namų ir kotedžų, ypač Kauno rajone. Todėl čia tarsi egzistuoja dvi skirtingos rinkos – pats miestas ir jo priemiesčiai.

– Buvo baiminamasi, kad sumažinus pradinio įnašo reikalavimą iki 10 proc. į rinką plūstels daugiau pirkėjų ir tai dar labiau kels kainas. Ar tai jaučiate?

– Kiek teko bendrauti su bankų sektoriaus atstovais, jų vertinimu, šis pokytis pirkėjų elgseną paveikė labai nežymiai. Tik apie 10 proc. rinkos dalyvių apskritai atitinka sąlygas 10 proc. pradiniam įnašui, be to, ne visiems tokį finansavimą suteikia bankai. Ne visi žmonės ir patys nori skolintis maksimaliai. Todėl šio pokyčio įtaka rinkai nėra labai didelė. Gerokai daugiau įtakos turi atlyginimų pokyčiai ir bazinės palūkanų normos. Kol kas didelių grėsmių rinkoje nematome. Ji išlieka tvari, o rinkos dalyviai po ankstesnių krizių yra pasimokę ir elgiasi atsargiau. Lietuvos bankas taip pat stebi situaciją ir, pastebėjęs perkaitimo ženklų, gali įvesti papildomų priemonių rinkai subalansuoti.