Žinia apie į Lietuvą žengti ketinantį naują prekybos tinklą „Marytė retail“ iškart iškėlė klausimą – ar pirkėjai pagaliau sulauks mažesnių kainų?

Tačiau ekspertai sako, kad vien naujas pavadinimas ant parduotuvės durų rinkos nesupurtys, nes tikrosios problemos slypi kur kas giliau.

Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė Eglė Stonkutė ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas, kainų specialistas Petras Čepkauskas.

Skaitykite taip patSavaitgalį miesto centras vėl bus uždarytas: vyks didysis maratonasVilniuje vienai dienai atgis senosios Šnipiškės: karietos, amatai ir pasivaikščiojimai tamsoje

Žvelgiant į tuos pavyzdžius, kuriuos turėjome anksčiau ir dabar, ateinantį naują rinkos žaidėją, kiek realu, kad jis pakeistų situaciją rinkoje apskritai, tą konkurencinę erdvę? Ar tai darytų įtaką šiuo atveju parduodamų produktų kainoms?

P. Čepkauskas. Tiesą sakant, kaip „Mere“ nedarė įtakos bendram kainų lygmeniui su savo, man atrodo, 1,2 proc. nuo maisto prekybos apyvartos, jie sugebėjo per 5 metus užimti, taip ir naujas žaidėjas Lietuvoje tikrai nenupigins nei grietinės, nei duonos, nei sviesto kainų.

Taip, pasiims kažkokią nišą, kurioje stengsis užsidirbti. Ir dar išvis anksti šnekėti, kad būtent šis žaidėjas iš viso kažką padarys.

Kalbant apie tuos pavyzdžius, kiek dabar apskritai rinkoje turime tų mažų kainų prekybos vietų? Ar jų yra daug?

P. Čepkauskas. Tiesą sakant, jeigu paimtume formatą, vadinkime tuo žodžiu „trash marketas“, t.y. sumetu paletes, pastatau prekes, tai mes vieną kitą tokį žaidėją turime.

Tai irgi visiškai su „Mere“ nesusijusi „O!Le“, nauja, visiškai su „Mere“ nesusijusi „Marytė“ ruošiasi atsidaryti, visiškai su „Mere“ nesusijęs yra ir „Litas“. Jie atsidarė, veikia, bet kad darytų kažkokią įtaką – taip nėra.

Iš klasikinių žemų, vadinkime jau turbūt kabutėse, kainų tinklų mes turime „Lidl“. Bet „Lidl“ čia gyvena be kitų žemų kainų tinklų konkurencijos, todėl jis daugmaž susilyginęs su kitais prekybos tinklais ir įtakos nedaro.

Įtaką padarytų, jeigu čia atsirastų jo tiesioginis europinis konkurentas „Aldi“ ar ta pati „Biedronka“. Tada būtų panašūs mūšiai kaip Lenkijoje. Dabar viskas tyliai, ramiai, o smulkieji žaidėjai savo regione, rajone ar kaimuke kažką ten turi. Žmonės dirba, uždirba – ir smagu, tegul uždirba.

Kiek tas mažas žaidėjas mažmeninėje prekyboje iš esmės gali atnešti naujų vėjų? O gal neatneš nieko?

E. Stonkutė. Aš turėčiau sutikti su gerbiamu pašnekovu, kad naujų vėjų tikriausiai nereikėtų tikėtis. Pirmiausia, tai yra mažas žaidėjas. Rinkos jis nesupurtys.

O tie stambieji iš tikrųjų, jeigu reikėtų pasižiūrėti, konkuruoja didesniuose miestuose. Tačiau kai kuriuose regionuose koncentracija yra dar didesnė negu didžiuosiuose miestuose. Ir ten, jeigu turime, pavyzdžiui, vieną ar kitą veikiantį prekybos centrą, mažiukams atsiranda daugiau erdvės veikti. Jie galbūt žaidžia toje rinkoje.

Bet jeigu kalbėtume apie kainas, tikrai netikėčiau jokio kainų supurtymo, sukratymo arba kažkokio ženklaus pasikeitimo dėl to vieno pokyčio. Čia neatsiranda kažkas nauja – pakeitimo principu vietoje buvusio žaidėjo atsiranda kažkas kitas. Todėl rinkoje kažkokio sukrėtimo tikrai nereikėtų tikėtis.

Anksčiau dalis politikų garsiai kalbėjo, kad neva į Lietuvą galėtų įžengti nauji rinkos žaidėjai, kurie galbūt darytų kažkokią gilesnę įtaką konkurencinei erdvei. Vertinant bendrai, ar šiuo atveju rinkoje trūksta žaidėjų, kad kainos galėtų aktyviau mažėti? Ar vis tik manote, kad konkurencija yra pakankamai didelė?

E. Stonkutė. Truputį minėjau. Didžiuosiuose miestuose, kuriuose dažniausiai veikia visi didžiausi prekybos centrai, konkurencija yra pakankamai aktyvi. Tačiau jos trūksta mažesniuose regionuose, kuriuose veikia gal vienas, o kitą kartą – du prekybos centrai.

Jeigu vienas uždaromas remontuoti, lieka veikti tik vienas didesnis prekybos centras. Tada konkurencija tuose regionuose yra susilpnėjusi.

Pavyzdžiui, toks atsirandantis mažesnis žaidėjas, kuris tikriausiai orientuosis būtent į regionus, galbūt ten šiek tiek padės. Bet aš vėlgi dar kartą kartočiau – sukrėtimo nesitikėčiau.

Kad mūsų mažmeninės prekybos rinkoje įvyktų kažkoks sukrėtimas, reikėtų, kad ateitų panašaus svorio žaidėjų. O čia kol kas yra žaidėjas, kuris tiesiog žaidžia ne toje lygoje.

Ką daryti tiems mažiesiems, kurie bando prasimušti į šią rinką. Šiuo atveju, kaip įkasti tiems „rinkos rykliams“ – ar Lietuvos erdvėje apskritai tai dar įmanoma?

P. Čepkauskas. Greitą ar konkretesnę įtaką tikrai padarytų tik tie stambieji. Kad niša tokiems žaidėjams yra, „Mere“ pavyzdys parodė – jie tyliai ir ramiai atsiriekė savo dalį, per metus prekiavo už 70 ar 80 mln. eurų, uždirbdavo 0,5 milijono. Ir matematika gaunasi, ir visa kita.

Kitas dalykas – kiek sugebantys yra vadybininkai ir panašūs dalykai. Vis tiek, kaip ten besuksi, lyg nedaug tų „Mere“ parduotuvių buvo – 20, bet vis tiek už nugaros stovėjo mašina. Mašina, kuri jiems padėdavo ir su kainomis europiniu, ir ne tik europiniu lygiu. Tai šitas ir yra pagrindinis klausimas.

Niša yra. Situacija tokia, kad taip, didieji uždirba daugiau ir ten tas pyragas yra. Yra tiekėjų, kurie nepatenka pas tuos didžiuosius. Tie patys latvių, tie patys lenkų, galų gale ir mūsų mažesni gamintojai ten nepatenka. Tai kaip realizavimo kanalas jis gali veikti.

Viskas priklauso nuo to, kaip žmonės organizuos darbą, kaip sutars su savo partneriais. Daug kas lemia, ar tas reikalas bus sėkmingas, o nesėkmingų pavyzdžių mes matėme.

Dažna šių smulkiųjų žaidėjų liga yra ta, kad jie vėl stengiasi apsikabinti su stambiaisiais gamintojais, stambiaisiais tiekėjais, iš kurių negauna kainų ir kurie galų gale paima jų apyvartines lėšas. Tuo visa ta istorija ir baigiasi.

Praktiškai dabar mes aptarinėjame vieną iš galimų žaidėjų, kuris dar nėra atidaręs parduotuvės. Iš esmės, jeigu jis atsidarytų parduotuvę, mes užeitume ir pamatytume tam tikrus gamintojus bei tiekėjus lentynose, iš karto būtų galima pasakyti, pasiseks jiems ar ne.

Kaip manote, ar pasiseks naujam žaidėjui?

P. Čepkauskas. Man atrodo, būtent čia ir mes apskritai per daug dėmesio jam skiriame. Įmonei, kuriai yra 20 dienų, kurios įstatinis kapitalas yra tūkst. eurų, kurioje yra tik kažkokie šnekantys žmonės, bet nėra oficialaus vadovo.

Tai mes šnekame nežinau apie ką. Aš irgi galiu pasakyti – aš irgi tuoj čia tinklą atidarysiu ir panašiai, ir jūs visi nukrisite, pasirašykite su manimi nuomos sutartis ir visa kita. Tai aš kol kas labai skeptiškai į tą reikalą žiūriu.

Kai atidarys pirmąją parduotuvę, bus galima šnekėti apie jų perspektyvas. Dabar, pasakyčiau, jokios perspektyvos.