Tai teigiama naujoje Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
ISW analitikai nurodė, kad Kremlius intensyvina informacinio („kognityvinio“) karo pastangas, siekdamas priversti JAV priimti Rusijai palankius sprendimus, įskaitant sprendimus dėl karo su Ukraina. Visų pirma dabartinė Maskvos „balsų“ retorika rodo, kad Rusija siekia priversti D.Trumpo administraciją pradėti ekonominį bendradarbiavimą su Rusija ir nutraukti JAV paramą Ukrainai.
Pavyzdžiui, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ilgame interviu Vengrijos kanalui „Ultrahang“ sakė, kad Kremlius esą yra pasirengęs bendradarbiauti su JAV, kad būtų nutrauktas karas, remiantis vykusiomis preliminariomis diskusijomis prieš 2025 m. rugpjūčio mėn. susitikimą Aliaskoje, tačiau apkaltino D.Trumpo administraciją, kad ji „atsitraukia“ nuo derybų. S.Lavrovas tvirtino, kad Vladimiras Putinas vis dar neva yra pasirengęs susitikti su D.Trumpu, tačiau Kremlius lauks, kol JAV inicijuos tolesnes derybas, sakė jis.
ISW teigia, kad Rusijos užsienio reikalų ministras bando perkelti kaltę nuo Rusijos Jungtinėms Valstijoms, o pačios Maskvos nenorą siekti kompromiso paversti melagingais kaltinimais D.Trumpo administracijai dėl to, kad ji neva trukdo taikai. S.Lavrovas taip pat pasinaudojo šiuo interviu, kad išplatintų keletą šabloniškų Rusijos naratyvų, kuriais bandoma sėti nesantaiką tarp JAV ir Europos, kad Ukraina netektų paramos iš savo Vakarų partnerių. Visų pirma Rusijos ministras apkaltino Europos valstybes trukdant taikos procesui, nes jos neva daro spaudimą D.Trumpui.
ISW pabrėžia, kad spalio 27 d. kiti Rusijos pareigūnai ir Kremliaus balsai sustiprino panašius pasakojimus, įskaitant tiesioginę D.Trumpo kritiką. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad JAV ir Rusijos santykiai yra „minimalaus lygio“ ir kad yra „nedrąsių bandymų“ tuos santykius pagerinti.
Apverkia Europos „spaudimą“ Trumpui
Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Čepa pareiškė, kad tariamas „Ukrainos spaudimas“ verčia JAV keisti savo poziciją dėl karo. Rusijos valstybinė žiniasklaida taip pat paskelbė nemažai prokremliškų politikos apžvalgininkų pareiškimų, kuriuose teigiama, kad D.Trumpas nesuinteresuotas taikos susitarimu, kad jį veikia JAV vidaus politinis spaudimas ir kad Europos valstybės neva sužlugdė D.Trumpo ir V.Putino susitikimo Budapešte galimybę dėl savo interesų.
ISW ekspertai teigia, kad Kremlius suintensyvino tokią retoriką tiek Rusijos, tiek tarptautinėje žiniasklaidoje po to, kai JAV faktiškai atšaukė D.Trumpo ir V.Putino susitikimą ir įvedė sankcijas Rusijos energetikos sektoriui. Tikėtina, kad Kremlius siekia priversti JAV priartėti ir panaikinti naujus ekonominius apribojimus Rusijai, pažymėjo ISW. Analitikai priduria, kad Kremlius taip pat tikriausiai siekia pateisinti savo atsisakymą siekti kompromiso ir derėtis dėl karo pabaigos Rusijos vidaus auditorijai.
Tuo pat metu Rusija ir toliau grasina branduoliniais ginklais, nors D.Trumpas veiksmingai atmetė grėsmę, kurią Rusija bandė įrodyti išbandydama raketą „Burevestnik“. Spalio 27 d. D.Trumpas pareiškė, kad V.Putinas turėtų užbaigti karą Ukrainoje, o ne bandyti branduolinę raketą.
JAV prezidentas priminė, kad prie Rusijos krantų jau stovi JAV branduolinis povandeninis laivas, kuriam „nereikės įveikti 8 000 mylių“ (turėdamas omenyje Kremliaus teiginius, kad raketa „Burevestnik“ įveikė 14 000 kilometrų, t. y. 8 700 mylių). Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „Burevestnik“ bandymas neturėtų aštrinti Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykių, juolab kad tie santykiai ir taip yra „minimalaus lygio“.
Tuo pat metu Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, kuris dažnai atstovauja kraštutinėms Kremliaus pozicijoms ir atvirai transliuoja kitų Rusijos pareigūnų pranešimų potekstę, savo angliškoje paskyroje socialiniame tinkle „X“ pasveikino „Rusijos draugus“ su raketos „Burevestnik“ bandymu ir, matyt, tokiu būdu bandė pagrasinti Rusijos priešininkams.
Grasina: „Kai JAV sužinos, bus per vėlu“
Kremliaus pareigūnai savo pareiškimuose stengėsi pabrėžti „Burevestnik“ bandymus ir užsiminė apie artėjančią galimybę panaudoti šias raketas prieš Jungtines Amerikos Valstijas, konkrečiai teigdami, kad raketos galėtų pasiekti „bet kurią vietą“ Šiaurės Amerikoje, jei Jungtinės Valstijos aprūpintų Ukrainą „Tomahawk“ raketomis. Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas teigė, kad Vakarai „nieko nežino ir nesupranta“ apie „Burevestniką“, „o kai sužinos, bus per vėlu“.
Apibendrindami šiuos pareiškimus ISW analitikai pažymi: Rusijos demonstruojamas „Burevestnik“ ir užmaskuoti branduoliniai grasinimai yra platesnių Kremliaus pastangų priversti JAV daryti nuolaidas dėl Rusijos karinių pretenzijų dalis. Tam Maskva bando naudoti „lazdos ir morkos derinį“ su karu Ukrainoje nesusijusiomis temomis – nuo ekonominio bendradarbiavimo su JAV idėjų iki grasinimų „Burevestniku“.
Karo studijų institutas primena, kad pernai Kremlius panašiai pademonstravo balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimą, smogdamas ja Ukrainai – taip bandė įtikinti Vakarus sumažinti paramą Ukrainai. Tačiau šios pastangos žlugo, nepasiekusios Kremliui norimo efekto, primena ISW.