Ministerija tikina, kad pokyčiai būtų taikomi ne eiliniams pažeidėjams, o tiems, kurie ilgą laiką ignoruoja skirtas baudas ir sukaupia dideles skolas valstybei.
VRM Vyriausybei pateiktais įstatymų projektais siūlo iš esmės peržiūrėti ir sustiprinti paskirtų baudų vykdymo užtikrinimo mechanizmą ir numatyti efektyvesnes poveikio priemones, skatinančias asmenis geranoriškai grąžinti skolas ir įvykdyti prievoles valstybei, taip veiksmingiau apsaugant valstybės finansinių interesų apsaugą.
„Kartu įstatymų projektų paketu siūloma griežtinti administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, tobulinti atgrasomųjų poveikio priemonių reglamentavimą kovos su piktybiškais pažeidėjais saugaus kelių transporto eismo srityje, stiprinti teisėsaugos institucijų pajėgumus kovos su neteisėtomis veikomis srityje, efektyvinti kovos su kontrabanda ir kitomis savanaudiškomis nusikalstamomis veikomis priemones“, – pridūrė VRM atstovai.
Taigi, kokių pokyčių gyventojai gali tikėtis ateityje?
Transportas, baudos (nuotr. ELTA / Andrius Ufartas, Patricija Adamovič / BNS)” class=”articlePhoto”> 
Pažeidėjams maksimaliai apsunkins kasdienį gyvenimą?
Pirmiausia, įstatymo projektais siūloma griežtinti administracinių baudų įvykdymo užtikrinimo mechanizmą tiems teisės pažeidėjams, kurie piktybiškai ir sistemingai nemoka jiems paskirtų administracinių baudų.
„Tam siūloma nustatyti galimybę piktybiškiems pažeidėjams taikyti alternatyviąją (kraštutinę) administracinę nuobaudą – administracinį areštą (kaip alternatyvią nuobaudą, kuria galima būtų pakeisti skirtą baudą ar jos dalį, kai nėra galimybės jos išieškoti, baudų suma viršija 5000 eurų ir nesuėjęs senaties terminas; iki 45 parų, skaičiuojant arešto parą už 100 eurų baudos).
Kartu numatyta baudžiamoji atsakomybė už administracinio arešto nevykdymą“, – paaiškino VRM specialistai.
Paprastai tariant, jei žmogus piktybiškai nemoka didesnių nei 5 tūkst. eurų administracinių baudų ir jų išieškoti nepavyksta, teismas galėtų baudą pakeisti administraciniu areštu – už 100 eurų baudos būtų skiriama viena arešto para, bet ne daugiau kaip 45 paros. Už tokio arešto nevykdymą taip pat grėstų baudžiamoji atsakomybė.
Be to, VRM įvardijo, kad numatyta ir nustatyti tam tikrų administracinių paslaugų ribojimus baudų piktybiškai nemokantiems asmenims (turinčiam didesnę kaip 100 bazinių socialinių išmokų dydžio mokestinę nepriemoką, šiuo metu tai 7 400 eurų).
Tokiu atveju būtų atsisakoma išduoti arba pakeisti Lietuvos Respublikos pasą ir registruoti transporto priemonę. Taip pat tokiu atveju būtų sustabdomas transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme, ir praplečiamas esamų ribojimų taikymas vairuotojo pažymėjimo išdavimo (keitimo), leidimo laikyti ar nešiotis ginklus išdavimo, tokių leidimų galiojimo pratęsimo atveju.
Ministerijos atstovai pridėjo, kad taip pat siūloma didinti administracinių paslaugų kainą teisės pažeidėjams, kurie piktybiškai ir sistemingai nemoka jiems paskirtų baudų ir kitų sumų.
Tokiems asmenims būtų nustatoma pareiga mokėti didesnio dydžio rinkliavas už valstybės ir savivaldybių teikiamas administracines paslaugas
„Siūloma 20 procentų didinti rinkliavų dydį, netaikyti rinkliavų lengvatų asmenims, turintiems didesnę kaip 100 bazinių socialinių išmokų dydžio (7 400 eurų) nemokestinę nepriemoką“, – aiškino pastarieji.
Tiesa, taip pat siūloma numatyti išieškojimą iš nedarbo socialinio draudimo išmokų kaip kraštutinę priemonę, kai sistemingus pažeidimus daro ir piktybiškai nemoka paskirtų baudų darbingo amžiaus asmuo, valstybei neįvykdyta nemokestinė nepriemoka viršija 7 400 eurų.
„Iš nedarbo socialinio draudimo išmokos, neviršijančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA), būtų išskaitoma 10 procentų, iš nedarbo socialinio draudimo išmokos, viršijančios 1 MMA, tačiau neviršijančios 2 MMA, būtų išskaitoma 30 procentų (minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka yra 23,27 procento MMA (268,3 euro), maksimali 58,18 procento vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 405,05 euro)“ – paaiškino VRM specialistai.
Galiausiai numatyta ir galimybė taikyti teisės pažeidėjų užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimą iki 5 metų, jei jis neturi teisės gyventi Lietuvoje ir yra baustas už akcizinių prekių kontrabandą, tarptautinių sankcijų ar ribojamųjų priemonių pažeidimą (kai paskirtos administracinės baudos dydis viršija 3 500 eurų).
Tikslas – pakeisti ydingą teisinę situaciją
VRM pažymi, kad vienas pagrindinių įstatymų projektų siekiamų tikslų – pakirsti atliekamų neteisėtų veikų ekonominį patrauklumą, pašalinti esamą nebaudžiamumo iliuziją.
Taip pat stiprinti institucijų veiklą, nustatant tikslinių ir proporcingų ribojimų kompleksą, reikšmingai mažinti iki šiol egzistavusias aplinkybes, sudariusias prielaidas asmenims nebaudžiamiems versti neteisėta veikla ir daryti didelę žalą valstybės finansiniams interesams.
„Pažymėtina, kad visos paketo poveikio priemonės nukreiptos ne į eilinį pažeidėją, o būtent šios priemonės galėtų ir turėtų būti taikomas sisteminių piktybinių Lietuvos teisės aktų pažeidėjų, turinčių didelius įsiskolinimus (nesumokėtas administracines baudas) valstybei, atžvilgiu (kontrabandininkai, sisteminiai vagys, finansinių, ekonominių, turtinių veikų vykdytojai, piktybiški KET pažeidėjai ir kt.)“ – komentavo ministerijos atstovai.
Jie pridūrė, kad šiuo metu yra susidariusi itin prasta situacija, nes pagrindinė iš esmės įtvirtinta nuobauda yra bauda, kurios maksimalus dydis, gali siekti 6 000 eurų.
„Kompleksinė šios administracinės nuobaudos įvykdymo mechanizmo analizė leidžia konstatuoti akivaizdų faktą, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nesudaro galimybių veiksmingai paveikti asmenis, kurie piktybiškai daro sistemingus administracinius nusižengimus, nuosekliai nemoka jiems paskirtų administracinių baudų ir turi dideles nemokestines prievoles valstybei“, – paaiškino VRM.
Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos duomenimis, per penkerius metus 397 asmenims skirta virš 7 500 baudų (bendra paskirtų baudų suma sudaro apie 18 mln. eurų, o iš šios sumos sumokėta tik 177,2 tūkst. eurų (0,98 proc.).
Atitinkamai 30 asmenų per penkerius metus skirta baudų virš 100 tūkst. eurų, kurių jie nemoka (šiems asmenims skirtų baudų suma yra beveik 4 mln. eurų, o iš šios paskirtų baudų sumos per penkerius metus buvo sumokėta tik 4 268 eurų (0,1 proc.).
„Atsižvelgiant į nurodytus baudos vykdymo užtikrinimo mechanizmo spragas, galiojančiu reglamentavimu sukuriamas nebaudžiamumo jausmas, kuris pažeidėjus skatina be jokių realių neigiamų padarinių savo teisinei padėčiai daryti dar daugiau administracinių nusižengimų, kuo ypatingai naudojasi asmenys, darantys kontrabandos ar kitus savanaudiškus (turtinius, ekonominius, finansinius) administracinius nusižengimus, kadangi juos daryti pažeidėjui paprasčiausiai ekonomiškai naudinga“, – aiškino ministerijos atstovai.
Todėl jie mano, kad siūlomas pakeisti reglamentavimas iš esmės pakeistų susidariusią ydingą teisinę situaciją (sąlygojančią didžiules nepriemokas į valstybės biudžetą) ir kardinaliai paveiktų sisteminių administracinių nusižengimų pažeidėjus bei įtakotų šių asmenų elgesį ir požiūrį į geranorišką susidariusių įsiskolinimų valstybės biudžetui atlyginimą.
Numatyti ir papildoma pasiūlymai
Papildomai įstatymų projektų paketu siūloma tobulinti galiojantį išplėstinio turto konfiskavimo institutą, atsisakant taikymą ribojančių sąlygų.
Pavyzdžiui, šiuo metu išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai kaltininko disponuojamo nusikalstamos kilmės turto vertė viršija 250 MGL (12 500 eurų) ir kai turtas yra įgytas ne anksčiau kaip prieš 5 m. iki veikos padarymo.
Taip pat siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už administracinio poveikio priemonės nevykdymą.
Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose; draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai); tokie buvę administraciniai nusižengimai būtų laikomi baudžiamuoju nusižengimu ir sudarytų sąlygas taikyti pažeidėjams trumpalaikio laisvės atėmimo bausmes (areštą iki 90 parų).
Tuo metu gerinant eismo saugumo situaciją Lietuvos Respublikoje, siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę piktybiniams pažeidėjams, kurie kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams.
Pavyzdžiui, kai pastarieji sistemingai vairuoja transporto priemonę nuterėdami teisės vairuoti arba kai teisė vairuoti yra atimta. Toks nusikaltimas, anot ministerijos, būtų priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatant, kad toks asmuo galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Taip pat siūloma griežtinti administracinę atsakomybę už perdavimą vairuoti kelių transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui.
„Perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui sugriežtinti iki 1 100 eurų baudos (buvo iki 140 eurų), perdavimą vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui sugriežtinti iki 450eurų (buvo iki 120 eurų)“ – pabrėžė ministerija.