Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Kodėl už panašios vertės darbą vienas žmogus gauna daugiau nei kitas? Nuo 2027 metų darbdaviams teks būti pasirengusiems tokį skirtumą paaiškinti objektyviais, su darbu susijusiais kriterijais. Darbuotojams savo ruožtu atsiras daugiau galimybių sužinoti, kaip nustatytas jų atlygis ir kaip jis atrodo tos pačios pareigybių grupės vyrų bei moterų atlygio kontekste.

Apie Europos Sąjungos darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos atnešamus pokyčius FM99 „Socialinio dialogo valandėlėje“ kalbėjosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas Jonas Gricius ir projektų vadovė Birutė Daškevičienė.

Birutė DaškevičienėJonas Gricius

Pašnekovai pabrėžia, kad naujos taisyklės nereiškia vienodo atlyginimo visiems. Esmė kita – atlygio skirtumai turės būti suprantami ir pagrįsti, o darbuotojas turės daugiau galimybių gauti informaciją, kodėl jam mokama būtent tiek.

„Naujas Darbo kodekso reglamentavimas nėra apie vienodą algą visiems darbuotojams. Jis yra apie tai, kad darbuotojas galėtų suprasti, kaip nustatytas jo atlyginimas, o atlyginimo skirtumai būtų paaiškinti ir pagrįsti aiškiomis, su darbu susijusiomis priežastimis“, – FM99 sakė B. Daškevičienė.

Atlyginimo sistema turės būti aiški darbuotojui

Darbo apmokėjimo sistemas Lietuvos teisė reglamentuoja ir dabar, tačiau nuo 2027 metų, kaip pokalbyje aiškino J. Gricius, tokią skaidrią sistemą turės turėti kiekvienas darbdavys.

Joje turės atsirasti pareigybių gradacija, atsakomybės, apmokėjimo kriterijai ir atlygio dydžiai ar jų ribos. Mažesnėms įmonėms sistemos galės būti paprastesnės, tačiau, pasak teisininko, jos vis tiek turės būti dokumentuotos.

Svarbiausia, kad tai nebūtų tik formalus dokumentas, kurio darbuotojai nemato ar nesupranta.

B. Daškevičienės teigimu, iš darbo apmokėjimo sistemos žmogus turėtų galėti suprasti, kokios pareigybių grupės yra jo darbovietėje, pagal ką darbuotojai joms priskiriami, kokios taikomos atlygio ribos, kada mokami priedai ir premijos bei nuo ko priklauso atlyginimo didėjimas.

Pareigybės turės būti vertinamos ne vien pagal jų pavadinimą. Bus žiūrima į darbo vertę – darbuotojo įgūdžius ir kvalifikaciją, fizines, protines bei emocines pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas, intensyvumą, riziką ir kitus objektyvius kriterijus. Šie kriterijai turės būti neutralūs lyties požiūriu.

Skirtingos algos savaime nėra pažeidimas

Vienas svarbiausių pokalbyje akcentuotų dalykų – naujos taisyklės nereikalauja visiems panašų darbą atliekantiems žmonėms mokėti identiškai.

„Pats atlygio skirtumas savaime dar nereikštų pažeidimo. Svarbiausia bus, ar darbdavys gali jį paaiškinti ir pagrįsti būtent aiškiomis, su darbu susijusiomis priežastimis“, – sakė B. Daškevičienė.

Vertinant atlygį bus atsižvelgiama ne tik į bazinį darbo užmokestį. Į bendrą vertinimą pateks priedai, priemokos, premijos, apmokėjimas už viršvalandinį darbą ar darbą poilsio metu.

Tai reiškia, kad darbdaviams neužteks vien sudaryti atlyginimų lentelę. Reikės gebėti darbuotojui suprantamai paaiškinti, kodėl jo atlygis yra būtent toks ir kokiais kriterijais remiantis atsirado skirtumai.

Darbuotojas galės paprašyti informacijos

Darbuotojams viena svarbiausių naujovių bus teisė gauti daugiau informacijos apie atlygį savo pareigybių grupėje.

Pokalbio dalyviai aiškino, kad nuo 2027 metų darbuotojas galės kreiptis tiesiogiai į darbdavį, profesinę sąjungą ar darbo tarybą. Taip pat bus galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Darbuotojui aktualus bus jo paties vidutinis atlygis ir tos pačios pareigybių grupės vyrų bei moterų atlygio vidurkiai. Kartu turės būti užtikrinamas konfidencialumas – naujos teisės nereiškia, kad darbuotojas gaus kolegos algalapį ar sužinos konkretaus žmogaus atlyginimą.

Nuo 2028 metų kovo 1-osios, pasak B. Daškevičienės, darbdaviai jau turės metinius rodiklius, todėl darbuotojui galės būti pateikiamas jo praėjusių metų vidutinis atlygis ir tos pareigybių grupės vyrų bei moterų vidutinio atlygio duomenys.

Dalis informacijos bus skelbiama ir viešai. Pokalbyje nurodyta, kad „Sodra“ kas mėnesį skelbs vyrų ir moterų vidutinį valandinį atlyginimą tų darbdavių, kurie turi ne mažiau kaip aštuonis darbuotojus, kai tarp jų yra bent trys moterys ir bent trys vyrai.

Ką daryti, jeigu atlygio skirtumo darbdavys nepaaiškina?

Naujos taisyklės suteiks ne tik teisę klausti, bet ir daugiau galimybių ginčyti galimai nepagrįstą atlygio skirtumą.

Jeigu darbuotojui nepavyks gauti pagrįsto paaiškinimo, į procesą galės įsitraukti darbuotojų atstovai, Valstybinė darbo inspekcija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir darbo ginčus nagrinėjančios institucijos.

Pasak B. Daškevičienės, nustačius, kad atlyginimo pagrįstumas neįrodytas neutraliais kriterijais, darbdaviui gali tekti atlikti atlyginimų vertinimą, sudaryti ne mažiau kaip trijų narių komisiją ir į jos darbą įtraukti bent vieną darbuotojų atstovą. Nustatytą nepagrįstą skirtumą turėtų būti siekiama pašalinti per šešis mėnesius.

J. Gricius pabrėžė, kad nustačius pažeidimą atsiranda ir teisinės gynybos galimybės. Darbuotojas gali siekti neišmokėto atlygio bei patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Vis dėlto teisininkas ragina kontrolės institucijų įsikišimą laikyti paskutiniu žingsniu. Pirmiausia, jo teigimu, svarbus aiškus darbdavio ir darbuotojo pokalbis.

„Reikėtų tiesiog susitarti, tiesiog atskleisti, tiesiog informuoti“, – sakė J. Gricius.

Būtent tai ir yra viena pagrindinių atlygio skaidrumo pokyčių minčių. Ne suvienodinti algas, o padaryti jų nustatymo principus aiškius ir patikrinamus, kad darbuotojas žinotų, už ką jam mokama ir kokiais objektyviais kriterijais remiantis jo atlygis gali didėti.

FM99 „Socialinio dialogo valandėlėje“ apie pokyčius kalbėjosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas Jonas Gricius ir projektų vadovė Birutė Daškevičienė.

Projektas „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“, projekto kodas Nr. 07-022-P-0001, finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis.