Kalbama apie galingą dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrą. Tai pastatas, kuriame veikia tūkstančiai serverių. Jiems elektros reikia ne tik skaičiavimams, bet ir aušinimui, o pats centras turi veikti visą parą.
Apie galimybę tokį investuotoją prisivilioti į Lietuvą socialiniame tinkle „Facebook“ prabilo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Europoje beveik kas savaitę skelbiamos naujos „hyperscalerių“ ar ne tik investicijos į duomenų centrus. Mūsų regione tokie investuotojai labai stipriai juda į Suomiją – ten santykinai pigi elektra, daugiau laisvų plotų, o klimatas vėsesnis.
Panašu, kad geopolitinė rizika investuoti į Suomiją lieka ne tokia reikšminga, kad atbaidytų investicijas“, – rašė ekonomistas.
„Hyperscaleriais“ vadinamos didžiausios technologijų bendrovės, kurioms reikia milžiniškų duomenų centrų. Rinkdamosi šalį jos vertina ne tik mokesčius ar sklypus, bet ir tai, ar gaus pakankamai elektros, kiek ji kainuos bei ar tiekimas bus patikimas. Tarp jų yra tokios bendrovės kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Amazon“.
T. Povilausko paskelbtame 2026 metų elektros kainų žemėlapyje Lietuvoje nurodyta 96,50 Eur/MWh, o Suomijoje – 59,25 Eur/MWh kaina. Tai didmeninė elektros kaina biržoje, o ne galutinis tarifas gyventojui.
Perskaičiavus paprasčiau, viena kilovatvalandė biržoje Lietuvoje kainavo apie 9,65 cento, o Suomijoje – apie 5,93 cento. Pagal šiame žemėlapyje pateiktus skaičius Lietuvos biržos kainos rodiklis buvo maždaug 63 proc. didesnis nei Suomijos.
Lietuva jau ruošia vietą
Kol kas konkretus DI duomenų centro investuotojas nėra įvardytas. Vis dėlto, pasak T. Povilausko, Lietuva mėgina tokius projektus prisivilioti, o viena iš galimų vietų jiems minima jau ne vienus metus.
„Lietuvoje ties tokių investuotojų pritraukimu dirbama, o ar bus rezultatų – pamatysime, bet tai būtų labai reikalinga žinia Lietuvai. Kruonyje paruoštas technologijų parkas seniai pristatomas kaip tokia galima vieta“, – nurodė jis.
Kad Lietuva nori palengvinti kelią tokioms investicijoms, rodo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengti įstatymų pakeitimai. Dabar duomenų centro projektas, norėdamas gauti stambaus projekto statusą, turi investuoti mažiausiai 20 mln. eurų, o Vilniuje – 30 mln. eurų, ir sukurti bent 150 naujų darbo vietų. Vilniuje jų reikėtų bent 200.
Duomenų centrams tokį reikalavimą įvykdyti sunku. Į jų pastatus ir įrangą investuojamos milžiniškos sumos, tačiau didelę dalį darbo atlieka automatizuotos sistemos, todėl nuolatinių darbuotojų reikia palyginti nedaug.
Dėl to siūloma numatyti du alternatyvius kelius. Pirmasis – duomenų centrams taikyti mažesnį darbo vietų reikalavimą, kuris dabar taikomas gamybos projektams.
Antrasis – stambaus projekto statusą suteikti ir naujų darbo vietų nekuriančiam duomenų centrui, jeigu jam reikėtų ne mažesnės kaip 50 MW leistinos naudoti elektros galios. Pagal dabartinį projektą pakeitimai įsigaliotų 2026 metų lapkričio 1 dieną.
MW, arba megavatas, parodo, kiek elektros centrui gali reikėti vienu metu. Tai jo elektros apetito dydis konkrečią akimirką.
Gali kainuoti ir daugiau kaip 1 mlrd. eurų
Nors įstatymo projekte nurodyta minimali investicija siekia 20 mln. eurų, iš tikrųjų galingas duomenų centras kainuotų gerokai daugiau.
„Sektoriaus analizės ir praktiniai pavyzdžiai rodo, kad 1 MW galios duomenų centrui paprastai reikia mažiausiai apie 10 mln. eurų investicijų, o pažangūs, dirbtiniu intelektu paremti centrai gali viršyti ir 20 mln. eurų vienam megavatui“, – rašoma ministerijos parengtame aiškinamajame rašte.
Taigi, 50 MW galios duomenų centras galėtų kainuoti mažiausiai apie 500 mln. eurų. Jeigu tai būtų pažangus DI centras, tokio paties dydžio investicija galėtų perkopti ir 1 mlrd. eurų. Valstybė skaičiuoja, kad naudą pajustų ne tik pats centras. Užsakymų gautų statybų, inžinerijos, apsaugos, aušinimo sistemų ir informacinių technologijų priežiūros įmonės.
„Tokia investicija kasmet galėtų sukurti nuo 68,5 mln. iki 157,7 mln. eurų indėlį į šalies ekonomiką“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Tai nereiškia, kad visa ši suma patektų į valstybės biudžetą. Į ją įskaičiuojama paties centro sukurta vertė, užsakymai kitoms įmonėms ir papildomas vartojimas, kai šių įmonių darbuotojai gautus pinigus išleidžia prekėms bei paslaugoms.
Ministerija taip pat vertina, kad viena tiesioginė darbo vieta tokio tipo projekte galėtų padėti sukurti dar nuo dviejų iki keturių darbo vietų kituose sektoriuose.
50 MW centras per metus galėtų sunaudoti tiek, kiek 182,5 tūkst. namų ūkių
50 MW parodo centro galią, tačiau dar nepasako, kiek elektros jis iš tikrųjų sunaudotų per metus. Tai priklausytų nuo jo darbo krūvio ir nuo to, kaip taupiai būtų naudojama energija.
Tv3.lt skaičiavimu, jeigu toks centras visus metus be pertraukų naudotų visą 50 MW galią, per metus jis sunaudotų iki 438 GWh, arba 438 mln. kilovatvalandžių, elektros. Kilovatvalandės yra tie patys elektros vienetai, kuriuos gyventojai mato savo sąskaitose.
GWh, arba gigavatvalandė, parodo, kiek elektros sunaudojama per tam tikrą laiką. Viena gigavatvalandė yra milijonas kilovatvalandžių.
Palyginimui, 438 mln. kilovatvalandžių per metus sunaudotų maždaug 182,5 tūkst. namų ūkių, jeigu kiekvienas jų per mėnesį suvartotų po 200 kilovatvalandžių. Tikrasis centro suvartojimas galėtų būti mažesnis, todėl tai yra didžiausio galimo vartojimo palyginimas, o ne prognozė.
Problemos prasidėtų sutemus
Duomenų centro atveju svarbus ne tik bendras elektros kiekis. Tūkstančiai serverių veiktų ir tuomet, kai saulės elektrinės energijos nebegamina, o vėjo elektrinės dėl nepalankių orų taip pat gali beveik sustoti.
„Taip, elektros kaina biržoje Lietuvoje dieną nebenusileidžia Šiaurės šalims, bet problemos prasideda sutemus ir ypač jeigu nepučia vėjas, todėl vidutinė elektros kaina lieka santykinai didelė. O bet koks didesnis duomenų centras didintų „base load’ą“ ir tik kilsteltų elektros kainas tamsiuoju laikotarpiu“, – kainų riziką aiškina T. Povilauskas.
Jo pavartotas terminas „base load’as“ reiškia nuolatinį elektros poreikį, kurį sistema turi patenkinti bet kuriuo paros metu. Jeigu atsirastų didelis visą parą veikiantis vartotojas, bet kartu nepadaugėtų elektrinių ar kaupiklių, brangiausiomis valandomis galėtų tekti dažniau naudoti brangesnius gamybos šaltinius arba daugiau elektros importuoti. Tai galėtų kilstelėti jos kainą biržoje.
Ar gyventojams elektra pabrangtų iš karto?
Didesnė kaina biržoje dar nereikštų, kad visų gyventojų sąskaitos tą patį mėnesį automatiškai padidėtų.
„Fiksuotos kainos planą pasirinkę vartotojai biržos kainos svyravimų iš karto nejaučia, nes sutarties galiojimo laikotarpiu moka su nepriklausomu tiekėju sutartyje numatytą kainą“, – tv3.lt anksčiau aiškino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Su biržos kaina susietus planus turintys žmonės jos pokyčius pajustų greičiau. Fiksuotos kainos vartotojams jie galėtų atsispindėti vėliau – pavyzdžiui, pasibaigus sutarčiai ir renkantis naują planą. Be to, biržoje perkamos elektros kaina sudaro tik dalį galutinės sąskaitos. Žmonės taip pat moka už jos perdavimą, skirstymą ir kitas reguliuojamas paslaugas.
Todėl iš dabar turimų duomenų neįmanoma pasakyti, kiek eurų dėl tokio centro galėtų padidėti konkretaus žmogaus sąskaita. Tam reikėtų žinoti centro galią, jo vartojimą ir tai, iš kur jis gautų elektrą.
Galėtų paskatinti statyti ir naujas elektrines
Didelis duomenų centras nebūtinai visą elektrą pirktų bendroje rinkoje. Ministerija nurodo, kad tokie centrai dažnai sudaro ilgalaikes sutartis su vėjo, saulės elektrinių ar elektros kaupiklių vystytojais. Turėdami garantuotą pirkėją, elektros gamintojai lengviau gautų finansavimą ir galėtų statyti naujas elektrines. Taip dalis centro poreikio būtų padengta naujai pagaminta elektra.
Vis dėlto vien saulės elektrinės problemos sutemus neišspręstų. Kartu reikėtų kaupiklių, vėjo elektrinių, kitų gamybos šaltinių arba pakankamų jungčių su užsienio valstybėmis. Ministerijos aiškinamajame rašte tvirtinama, kad dėl siūlomų pakeitimų neigiamų pasekmių nenumatoma.
Tačiau konkretus tokio duomenų centro poveikis elektros kainai biržoje ir gyventojų sąskaitoms jame nėra apskaičiuotas. Galutinis poveikis priklausytų nuo to, ar kartu su milžinišku elektros vartotoju Lietuvoje atsirastų ir jam reikalingos naujos elektrinės bei kaupikliai.