Įsivėliau. Ir jau ne pirmą kartą šiemet. Tinklalaidės „FutbolasLT“ metu išberta mano tirada apie netikėjimą Vilniaus „Žalgirio“ galimybėmis žaisti pagrindiniame UEFA Čempionų lygos etape virto dar vienomis lažybomis su Andriumi Tapinu. Šįkart rimtomis.

Čempionų lyga

Kad būtų aiškiau, aš netikiu ne tik „Žalgirio“, bet ir jokio kito Lietuvos klubo galimybėmis patekti į elitų elitą, kaip ir netikiu Lietuvos rinktinės galimybėmis prasibrauti į Pasaulio čempionato finalinį etapą. Netikiu nėra tolygu nenoriu. Tačiau pagal dabartinį formatą (36 geriausi Europos klubai arba 48 geriausios pasaulio rinktinės) mes nuo to elito atsiliekame kosminiu atstumu.

Net nežinau, ar čia verta plėstis, nes Zagrebo „Dinamo“ ar Splito „Hajduk“, kurie tikrai nėra joks elitas ir šiemet net NEŽAIS Čempionų lygoje, mums labai aiškiai dar kartą priminė mūsų klubų vietą Europinėje hierarchijoje. Taip, „Žalgiris“ artimiausiu metu žada gerokai sustiprinti finansinius raumenis, tačiau juk tą patį nuolat daro dauguma klubų, kurie nuo mūsų yra pabėgę šviesmečiais.

Ir ne tik tai. Turėdami pilnas kišenes pinigų, tie patys kroatai nuolat integruoja jaunus talentus, kurie dar neturi vardo, yra pigūs, tačiau aikštėje yra nuostabūs pagalbininkai arba net lyderiai. O ką integruoja mūsų klubai ir konkrečiai „Žalgiris?

Matą Vareiką, Paulių Golubicką ir Vincentą Šarkauską? Viskas ok, puikūs žmonės, tačiau Matui 26-eri, Pauliui ir Vincentui po 27-erius. Pabrėšiu, kad tai yra jauniausi „Žalgirio“ lietuviai, kurie gauna ne šiukšlių minutes. Kaune, beje, situacija panaši. Ten jauniausias lietuvis, gaunantis normalių minučių yra 24-erių Motiejus Burba. O ką jaunimas? Tegul pažaidžia už dublerius.

Lažybos

Prieš prasidedant 2026 metų „Toplygos“ sezonui, viename iš „FutbolasLT“ epizodų drąsiai tvirtinome, kad „Žalgirio“ lankomumo vidurkis šiemet neviršys 1500 žmonių. Po to epizodo Andrius padidino šį skaičių iki 2000 ir pasiūlė lažybas. Dar nesibaigus sezonui, tapo aišku, kad tas lažybas pralaimėjome į vienus vartus, spalio 18 dieną per „Žalgirio“ rungtynes su „Hegelmann“ eisime padavinėti kamuolių ir taip išpildysime savo vaikystės svajonę 🙂 .

Tiesą sakant, tuomet per stipriai nuvertinome Andriaus veiksnį, išdalintų kvietimų skaičių, koncertus ant stogo ir panašiai. Neįmanoma pasirodė įmanoma, o pats Andrius užsiminė, kad nesilažina, kai nėra beveik tikras, kad laimės.

Čia yra vieta, kur, tiesą sakant, norėtųsi stabtelti. Suprantu, kad gali būti beveik tikras, kai viskas priklauso nuo tavęs. Tačiau futbole rezultatas nuo tavęs niekaip nepriklauso ir Andrius Tapinas šiemet savo kailiu tai galėjo pajusti N kartų. Nepaisant to, jis siūlo lengvus 20000 eurų prieš 5000 mano pralaimėjimo atveju. Ir net ne pačiam Andriui, o „Žalgirio“ akademijai.

Ok, blogiausiau atveju prisidėčiau prie jaunųjų futbolininkų ugdymo ir tada jau drąsiai galėčiau sakyti, kad gyvenu futbolui, o ne iš futbolo 🙂 . Bet, vis tiek, įdomu, kur čia šuo pakastas?

Jeigu iki čia perskaitėte, pagaliau, susipažinkite ir pačiomis lažybomis. Aš tvirtinu, kad Vilniaus „Žalgiris“ Andriaus Tapino vadovavimo eroje nei sykio neprasibraus į dabartinio formato Čempionų lygos pagrindinį etapą. Tai yra: taps Lietuvos čempionu ir įveiks keturis atrankos barjerus.

Kur šuo pakastas?

Gali kilti klausimas: o kas bus jei formatas pasikeis? Lažybos žlugs? Tiesą sakant, dar tokių detalių neaptarėme, bet, neapleidžia nuojauta, kad šis momentas gali būti kertinis, Andriui siūlant sandorį, kokio nė iš tolo nepasiūlytų jokia kontora. Bet čia tik spėjimas. Realus scenarijus – fokusas į Nacionalinį stadioną.

Darykime prielaidą, kad Kristupas Krivickas netaps Vilniaus meru, „neleis Tapinui pasipelnyti iš Nacionalinio stadiono“ ir „Žalgiris“ kažkokia forma taps stadiono šeimininku. Vėlgi, neabejoju, kad kažko nežinau, bet man kyla klausimas: ir kas iš to?

Tos visos kalbos apie pilnas tribūnas ir žmonių atnešamus pinigus kol kas yra visiškai niekuom neparemtos. „Kauno Žalgiris“ valdo puikų stadioną. Jei ne kvietimai, per „Toplygos“ rungtynes tas stadionas būna užpildytas +- dešimtadaliu.

Ok, naują keturis dešimtmečius statytą Vilniaus stadioną žmonės kartą pamatyti norės. O kas toliau? Vėl bus dalinami kvietimai, kurių savikaina didesnė nei uždarbis už parduotus bilietus? Tada iš kur tie papildomi milijonai?

Andrius yra minėjęs, kad „Žalgirio“ tikslas per keletą metų yra pasiekti dešimties milijonų biudžetą. Nes, cituoju, „Dešimt milijonų jau darys skirtumą“. Pasakysiu taip: žaidžiant su „Džiugu“, darys, tačiau žaidžiant Europoje nieko nedarys. Ir ne tik Europoje. Tokie pinigai nieko negarantuotų net ir nacionalinėse pirmenybėse.

Visiškai šalia turime puikų „Riga FC“ pavyzdį. Brangiausias Baltijos šalių klubas dešimties milijonų eurų biudžetą pasiekė maždaug prieš penkmetį. Nepamirškime, kad tuomet euro vertė buvo žymiai didesnė, tačiau, nepaisant to, „Riga FC“ per paskutinius penkerius metus tik VIENĄ kartą laimėjo čempionatą Latvijoje ir NEI KARTO nežaidė JOKIAME Europinio turnyro finaliniame etape.

Reziume

Neįsivaizduoju, kiek laiko tęsis lažybos ir kur įsivėliau, bet nuo to gyvenimas darosi įdomesnis 🙂