Kaip skelbta, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad Lietuva pasilieka galimybę nutraukti Kaliningrado tranzitą, jei to prireiks, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus. Visgi, pasak jo, tokių priemonių būtų imtasi tik tuo atveju, jeigu Lietuvai žala kiltų dėl Rusijos veiksmų.
„Taikos metu galioja tam tikri susitarimai tarp Europos Sąjungos, Rusijos ir Lietuvos dėl to, kaip yra organizuojamas tranzitas. (…) Mes pasiliekame tokią galimybę uždarinėti tranzitą, jei tai bus reikalinga saugumo užtikrinimui. Tačiau pati situacija turi atitikti tam tikrus kriterijus. Vienas jų – tai turi būti su Rusijos veikimu susijęs dalykas. Šiai dienai sakyčiau, kad tai yra visiškai neatmestina“, – ministro pasisakymą LRT radijui citavo naujienų agentūra ELTA.
Šio Lietuvos diplomatijos vadovo kalbėjimo nereikėtų skaityti pažodžiui. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. Margarita Šešelgytė aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos kaip žaidėjos vaidmuo šiame kontekste yra iškomunikuoti Rusijai jos veiksmų kaštus.
„Hibridinis karas yra apie kaštus. Jeigu kaštai pradeda viršyti naudą, arba įdėta kaina labai kyla, tai tiesiog [tie veiksmai] neapsimoka. (…) Tai yra kaštų kėlimas“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Vadina „branduoline priemone“
VU TSPMI politologė Kaliningrado tranzito ribojimo priemonę, pagal atsako stiprumą, vadina „branduoline“.
„Matėme, kad tai yra jautru 2022 metais, kuomet turėjome įgyvendinti ketvirtąjį sankcijų paketą, kuris draudė iš Rusijos per ES teritoriją vežti labai limituotą prekių sąrašą (…), ir Rusija pakėlė tokį vajų, kad mes atsidūrėme pačiame informacinio karo pike“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Pasak politologės, jeigu imtume riboti tranzitą į Kaliningradą: sugriežtintume prekių patikrą, leidimų keliauti per Lietuvos teritoriją išdavimą, tas sulauktų Rusijos atsako.
„Tam reikėtų ruoštis. Tada kyla klausimas dėl priemonės taikymo proporcingumo: tai yra, ar šiandien mes jau esame toje stadijoje, kur mes a) esame pasiryžę pripažinti atsakomybę Rusijai, nes tai irgi reikalaus tam tikrų veiksmų, ir b) imtis tos branduolinės priemonės“, – teigė M. Šešelgytė.
Nebūtų paprasta
Politologei nekelia abejonių, kad balionų į Lietuvos teritoriją paleidimas, jeigu juos remia A. Lukašenkos režimas, tikrai nevyksta be Rusijos žinios.
„Nes taip neveikia, A. Lukašenka neturi visiško savarankiškumo, ir tai yra derinami dalykai. Bet ar mes šiai minutei norime tik sustabdyti ir pagrasinti bei galbūt nubausti Baltarusiją? Ar mes norime žengti tolesnį žingsnį ir bausti Rusiją?
Kol mes tą galimybę laikome kaip pagrasinimo galimybe, aš manau, kad Rusijai tas gal ir daro tam tikrą įspūdį, bet tam reikia būti pasiruošus ir dėl atsako. O jeigu jau kalbėtume apie taikymą, tai čia būtų dar didesnio pobūdžio reakcija, ir čia irgi įsitrauktų ir ES“, – teigė M. Šešelgytė.
Politologės manymu, rasti pritarimo ES šiuo klausimu irgi gali būti nelengva, nors požiūris į Rusiją ES institucijose ir keičiasi.
„Girdėjome Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininką Antonio Costa’os, reakcijas, kurios tai pasmerkė kaip hibridinę ataką, ir sakė, kad tai yra dar viena priežastis stiprinti tam tikrus ES instrumentus, nukreiptus į rytinio flango apsaugą. Bet kyla klausimas, ar ES yra pasiruošusi susitvarkyti su reakcijomis iš tam tikrų valstybių?“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Motuzas: būtų galima galvoti apie krovinių patikrą
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas šiuo metu nesvarsto kaip realios galimybės apskritai tranzito į Rusiją stabdymo, tačiau apie vieną priemonę pagalvoti siūlytų.
„Ateityje galima [apie tai galvoti], bet šiuo metu neturime konkrečių žinių, kad dėl balionų būtų provokacijų. Galbūt, išsprendus šią problemą, jeigu matytume, kad Rusijos agresija stiprėja, būtų galima iš tikrųjų tą svarstyti ateityje. Bet artimiausiu metu turbūt nėra tam metas, tik galbūt [būtų galima galvoti] apie krovinių patikrą, ar nevežamos sankcionuotos prekės. Apie tai galima svarstyti , kreipiantis į Europos Komisiją ir paklausiant, ar ji pritartų tokiam žingsniui“, – svarstė R. Motuzas.
Politikas aiškino, kad šiuo metu tranzitiniai traukiniai kerta Lietuvos teritoriją čia nesustodami.
„Mes nežinome, ką jie veža. Yra priimtos sankcijos Baltarusijai ir Rusijai. (…) Kad stabdytume traukinius patikrai Lietuvos teritorijoje pažiūrėti, ar jie neveža sankcionuotų prekių, reikėtų gauti EK sutikimą“, – kalbėjo R. Motuzas.
Šimonytei teko patirti Rusijos reakcijos bangą
Politologės minėtą 2022 m. Rusijos reakcijos į europines sankcijas, kurios lietė Kaliningrado tranzitą, bangą dar gerai prisimena tuometinė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Iš Rusijos pusės iš karto įsijungė visos propagandos mašinos, kliedėjo bet kokias nesąmones, bet tai iš jų pusės yra įprasta. Tuomet reikėjo ieškoti kažkokio režimo, kuris įgyvendintų tą sankcijų mechanizmą būtent Kaliningrado tranzito atžvilgiu.
Rusija ir toliau aiškino, kad mes neturėjome teisės šito padaryti, nes čia jų daiktai, suprask, važiuoja, ir kaip jie nori, taip veža. Mes taikėme ES teisę, ir EK išaiškinimus dėl reglamentų įgyvendinimo, ir ta situacija buvo konfliktinė. Rusija gi visą laiką turi įsivaizdavimą, kad, kur ji yra, ten yra viskas jos, ir, kad ji visiems gali diktuoti savo sąlygas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Paklausta apie dabartinius ministro pasisakymus, politikė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos teigė juos suprantanti, kad ministras tiesiog mini teorinį instrumentą, kurį Lietuva turi.
„Galiu patvirtinti, kad, turint mintyje, kokioje aplinkoje gyvename pastaruoju metu, tai jau kuris laikas, dar mano Vyriausybei dirbant, įvairūs atsako variantai, kurie apskritai gamtoje egzistuoja, į įvairias hibridines arba kitas grėsmes, (…) buvo sudėti ant lentos ir suranguoti atsako stiprumo didėjimo/mažėjimo ašyje.
Toks instrumentas yra, kadangi Kaliningrado tranzitas vyksta per Lietuvos teritoriją, ir mūsų teritorijoje mes čia dalykus sprendžiame, bet, ką ir pats ministras savo pasakyme kalba, kad juk yra grėsmių lygis“, – teigė I. Šimonytė.
Politikė aiškino, kad situacijos vertinimas nuolat peržiūrimas, stebima, kaip kinta vienas ar kitas veiksnys, ir pagal tai imamasi priemonių.
„Tarkime, pasienio postų uždarymas taip pat yra iš to paties atsako sąrašo. Kai situacija su tais zondais paaštrėjo, tai tas atsakas buvo panaudotas.
Reikia suprasti, kad čia [Kaliningrado tranzito ribojimas] yra labai stipri priemonė. (…) Bet, kad tai yra teoriškai neegzistuojantis dalykas, taip negaliu pasakyti. Žinoma, kad egzistuoja tokia galimybė“, – aiškino I. Šimonytė.
Sprendimo priėmėjų daugiau nei du
Politikė paaiškino, kad šią priemonę sudėtinga įgyvendinti ir dėl to, kad šitame procese yra daugiau negu du žaidėjai.
„Jūs puikiai žinote, kad Kaliningrado tranzitas yra vienas iš mūsų stojimo į ES sudėtinių klausimų. Tai buvo vienas iš jautrių klausimų derybų metu, kadangi buvo ten visokiausių įsivaizdavimų Rusijos pusėje apie kažkokius eksteritorialumus ir panašiai, turint mintyje, kad Kaliningradas yra eksklavas ir logistika į jį eina per kitų šalių teritorijas, jeigu tai yra sausuma.
Ir ten tikrai daug išminties ir valios pareikalavo, kad nebūtų kažkokių eksteritorialumų, vyktų pagal Lietuvos įstatymus, su lietuviškomis procedūromis, tačiau su tam tikrais specifiniais niuansais. Ta programa yra ir finansuojama ES, bent jau, kiek tai yra susiję su keleivių keliavimu, ir žmonių patikra. Tiesiog tai yra klausimas, kuris liečia daugiau negu dvi šalis“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Politinė neneigė, yra akivaizdu, kad tas klausimas visais požiūriais yra mums nepatogus.
„Tai yra mums apsunkinimas, kad mes turime šitą visą istoriją su Kaliningrado tranzitu. Bet, iš kitos pusės, kadangi jis vyksta per mūsų teritoriją, tai esant kažkokioms sąlygoms, kurias turi jau susikalibruoti atitinkamai už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos – Nacionalinio saugumo komisija, Valstybės gynybos taryba – tokia galimybė [ jį riboti] nėra neegzistuojanti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Sprendimo ieško po balionų incidentų
Kaip skelbta, savaitgalį Prezidentūra, reaguodama į pasikartojančius kontrabandinių oro balionų incidentus, teigė, jog reikia ieškoti būdų suvaldyti esamą situaciją – tarp galimų priemonių įvardijo ilgalaikį sienos su Baltarusija uždarymą bei tranzito į Kaliningradą ribojimą.
„Čia nekalbame apie Rusijos tranzitą į Kaliningrado sritį, kalbame apie baltarusiškų prekių tranzitą“, – pabrėžė jis.
Lietuvai stojant į Europos Sąjunga (ES), buvo pasirašytas sutarimas su Rusija dėl supaprastinto tranzito į Kaliningradą.
Praėjusią savaitę dėl iš Baltarusijos atkeliaujančių kontrabandinių oro balionų keturis kartus buvo laikinai sustabdytas orlaivių eismas Vilniaus oro uoste, vieną kartą – ir Kauno oro uoste, priminė ELTA.
Incidentai, kai sutrikdyta oro uosto veikla bei uždaryti Medininkų iš Šalčininkų pasienio kontrolės punktai, fiksuoti antradienio, penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarais.
Trečiadienį Vyriausybė ketina priimti sprendimus dėl paskutinių dviejų – Medininkų ir Šalčininkų – pasienio kontrolės punktų su Baltarusija uždarymo.
Iki tol veiks tik Medininkų punktas, kurį galės kirsti tik tam tikrus kriterijus atitinkantys asmenys: diplomatai arba gabenantieji Lietuvos diplomatinį paštą, į Kaliningrado sritį iš Baltarusijos arba atgal tranzitu vykstantieji, Lietuvos ir ES piliečiai bei jų šeimų nariai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.
Sprendimus dėl sienos uždarymo priėmė pirmadienį posėdžiavusi Nacionalinio saugumo komisija (NSK). Taip pat nutarta, jog kariuomenė pradės taikyti atitinkamas kinetines priemones, siekiant nuleisti į šalį įskrendančius balionus.
Savo ruožtu policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai aktyviau bendradarbiaus, siekiant pažaboti kontrabandininkus. Be to, Vyriausybė ketina svarstyti ir bausmių griežtinimą nelegalių rūkalų gabentojams. Pasak premjerės Ingos Ruginienės, kontrabandą gabenantiems asmenims galėtų grėsti ir laisvės atėmimas.