Paryžiaus ir Madrido pozicija – aiški ir bekompromisė. Jų vyriausybės argumentuoja, kad bet koks bandymas keisti jau patvirtintas taisykles sulėtintų pramonės modernizaciją ir pabrangintų perėjimą prie elektromobilių, į kurį gamintojai jau investavo milijardus. Jų manymu, dabar svarbiausia yra išlaikyti taisyklių stabilumą, spartinti įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir koncentruotis į elektromobilių kainų mažinimą, o ne kurti papildomas išimtis.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“(16 nuotr.) 
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Prancūzijos prezidento „Renault Rafale“ (nuotr. gamintojo)
Vokietijos pozicija – kur kas sudėtingesnė ir dviprasmiškesnė. Nors Berlynas oficialiai remia nulinės emisijos tikslą, jis nuo pat pradžių kovojo ir toliau kovoja už išimtį sintetiniams degalams (e. degalams).
Vokietijos vidaus debatuose dominuoja „technologinio neutralumo“ argumentas, o kai kurios politinės jėgos netgi norėtų ilgesnio pereinamojo laikotarpio hibridiniams automobiliams.
Šią dviprasmybę lemia vidiniai valdančiosios koalicijos nesutarimai – ambicingi klimato tikslai susiduria su baime prarasti pramonės konkurencingumą ir neigiamu socialiniu poveikiu regionams, priklausomiems nuo automobilių pramonės. Rezultatas – atsargi pozicija: formaliai neraginama atšaukti 2035-ųjų tikslo, bet aktyviai ieškoma būdų, kaip jį „pritaikyti praktiškai“, kad pramonė išvengtų didelių sukrėtimų.
Prancūzija ir Ispanija atkerta, kad siaura techninė galimybė naudoti e. degalus egzistuoja ir dabar, nekeičiant pagrindinių įstatymų, todėl nėra jokio reikalo vėl atidaryti „Pandoros skrynią“. Jų teigimu, taisyklių perrašinėjimas tik padidintų kaštus, sustabdytų investicijas ir sulėtintų inovacijas, kurios yra būtinos norint pasivyti lyderius įperkamų elektromobilių srityje.
Diskusija aštrėja ir dėl to, kad ES tuo pačiu metu sprendžia dėl taršos tikslų iki 2040 metų. Griežtosios linijos šalininkai pabrėžia, kad tik aiškios ir nekintančios taisyklės leis pasiekti masto ekonomiją elektromobilių gamyboje ir užtikrins visos tiekimo grandinės – nuo žaliavų gavybos iki baterijų perdirbimo – plėtrą. Tuo tarpu kritikai perspėja dėl lėtėjančios elektromobilių paklausos ir rizikos, kad transformacijos našta nevienodai palies skirtingus regionus ir darbo vietas.
Šaltinis:
tv3.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!