Kai žmogus miršta, jo kūnas išskiria medžiagą, vadinamą putrescinu – būtent ji atsakinga už nemalonų kvapą, sklindantį nuo bet kokios pūvančios mėsos. 2015 m. mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar šis kvapas gali sukelti žmogui gynybinę, bėgimo ar grėsmės pojūčio reakciją. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti mokslinių tyrimų žurnale „Frontiers in Psychology“.
Buvo atlikti keturi eksperimentai
Pirmasis eksperimentas tyrė putrescino poveikį budrumui. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes – viena gavo vatos tamponus su putrescinu, kita – su amoniaku, o trečioji – su vandeniu. Vėliau buvo matuojama dalyvių reakcijos sparta prie kompiuterio: jie turėjo kuo greičiau spustelėti ekrane pasirodantį raudoną tašką.
Antrajame eksperimente mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar putrescinas daro įtaką norui pasišalinti iš situacijos. Dalyviai vėl buvo veikiami putrescino, amoniako arba vandens kvapu, o po to paprašyti nueiti 80 metrų. Buvo stebima, ar kai kurie dalyviai nueis atstumą greičiau ar toliau nei kiti.
123RF.com nuotr./Išsigandęs berniukas
Trečiasis eksperimentas buvo panašus į antrąjį, tačiau šį kartą dalyviai, veikiami tų pačių kvapų, turėjo atlikti žodžių kamienų užbaigimo užduotį (pavyzdžiui, „b_nk“ galima užpildyti kaip „bank“, „bonk“ ar „bunk“). Po šios užduoties jie dar kartą turėjo nueiti nustatytą atstumą, kad būtų galima įvertinti, ar kvapas paveikė jų elgesį.
Ketvirtasis eksperimentas tyrė, ar putrescinas sukelia gynybinę reakciją net tada, kai žmogus jo kvapo nejaučia. Dalyviai buvo veikiami labai mažomis putrescino ir amoniako koncentracijomis, o vėliau turėjo perskaityti esė, kurios autorius kritiškai vertino vakarietiškas vertybes. Po to jų buvo klausiama apie požiūrį į autorių, o noras „pabėgti“ vertintas pagal tai, kaip greitai jie užpildė galutinį klausimyną.
Rezultatai nustebino
Eksperimentai parodė, kad putrescinas padidino dalyvių budrumą net ir tuomet, kai jie nesuvokė, kad jį uodžia. Šią medžiagą uodę žmonės taip pat greičiau judėjo ėjimo užduotyse ir demonstravo daugiau priešiško elgesio nei kontrolinės grupės dalyviai.
Tai gali būti evoliuciškai naudinga adaptacija.
Mokslininkai spėja, kad tai gali būti evoliuciškai naudinga adaptacija – cheminis signalas, sužadinantis „kovok arba bėk“ reakciją, kuri gali padėti išgyventi pavojingoje situacijoje.
„Apskritai rezultatai rodo, kad net trumpalaikis putrescino poveikis mobilizuoja grėsmės valdymo reakcijas, skirtas susidoroti su aplinkos pavojais,“ – teigia tyrimo autoriai. „Tai pirmieji rezultatai, rodantys, kad konkretus cheminis junginys – putrescinas – gali būti apdorojamas kaip grėsmės signalas.“