Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) spaudos konferencijoje sakė, kad tvirtai palaiko reparacijų paskolos idėją.
„Tiesą sakant, manau, kad tai vienintelis kelias į priekį, ir man labai patinka idėja, kad Rusija sumokėtų už žalą, kurią padarė ir toliau daro Ukrainoje. Mano manymu, nėra jokios alternatyvos reparacijų paskolai“, – sakė M. Frederiksen žurnalistams.
„Būtina, kad gruodį vyksiančiame mūsų susitikime būtų priimta išvada, kad galėtume judėti į priekį“, – sakė Danijos vadovė po Stokholme įvykusio Šiaurės tarybos – į kurią susibūrusios Šiaurės šalys – metinio susitikimo.
Praėjusią savaitę ES vadovai nepritarė milžiniškai reparacijų paskolai, kuri būtų paremta įšaldytu Rusijos turtu.
Vietoj to jie pavedė EK toliau svarstyti galimybes finansuoti Ukrainą dar dvejus metus, palikdami atviras duris 140 mlrd. eurų reparacijų paskolai, kuriai būtų panaudotas įšaldytas Rusijos turtas.
Tačiau šiam planui dėl teisinių pasekmių ir rizikos pasidalijimo griežtai paprieštaravo Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis maždaug 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto.
„Tai teisiškai pagrįstas pasiūlymas, ne trivialus, bet pagrįstas pasiūlymas“, – žurnalistams sakė Šiaurės šalių susitikime dalyvavusi U. von der Leyen.
„Pagrindinė žinia Rusijai yra labai aiški. Esame nusiteikę ilgam laikui. Esame pasirengę padengti Ukrainos finansinius poreikius, taigi, mes palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pridūrė ji.
Šis pasiūlymas bus iškeltas gruodžio mėnesį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime. Po Belgijos pareikštos abejonės jis suformuluotas aptakiais terminais.
„Tikrai galite pasikliauti mumis, kad mes labai ryžtingai nusiteikę priimti šį sprendimą gruodžio mėnesį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).