„Taip pat matome moteris iš Baltarusijos, Moldovos. Ko tikrai nelaukėme – identifikuotos prekybos žmonėmis aukos iš Venesuelos. Matyt, krizė toje šalyje yra susijusi su tuo, kad šalies moterys ir suteneriai užplūdo Europą ir Lietuvą.

Teisėsauga Lietuvoje labai sunkiai identifikuoja prekybą žmonėmis. Kartelė labai aukšta. O kalbant apie komercinį seksualinį išnaudojimą, tai pilkoji zona“, – sako Kristina Mišinienė, „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro“ (KOPŽI) vadovė.

Prostitucija Lietuvoje – norma?

Ukrainiečių ir kitų migrančių seksualinis išnaudojimas Lietuvoje jau seniai yra „vieša paslaptis“. Bet kuriame Lietuvos mieste galima lengvai nusipirkti moterį. Populiariuose Lietuvos skelbimų portaluose apie pusė skelbimų, siūlančių „karštą masažą“, yra rusų kalba.

Lietuvoje prostitucija – nelegalus, bet plačiai toleruojamas reiškinys. „Nelegalaus reiškinio“ statusas neleidžia mokslininkams jo tirti, registruoti duomenų, skirtingai nuo šiaurės šalių, Prancūzijos ir kitų Europos valstybių neegzistuoja jokia valstybinė išėjimo iš prostitucijos programa.

Teisinę pagalbą kovoje su suteneriais ir prekeiviais žmonėmis, laikinus namus, į traumą orientuotas psichologų paslaugas moterims teikia nevyriausybinės organizacijos, tačiau tai dažniausiai projektinės lėšos. Baigiasi pinigai – baigiasi ir projektas ir nesvarbu, kad tas „projektas“ – tai žmogaus išėjimo iš prievartos ir smurto rato pusiaukelė ar tik pirmasis bandymas stotis ant kojų.

Prostitucija užsiimančios moterys kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo dažniau nei karo veteranai.

„Tyrimai rodo, kad prostitucija užsiimančios moterys kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo dažniau nei karo veteranai“, – sako teisės specialistė Héma Sibi, tarptautinės koalicijos CAP International vykdomoji direktorė. Koalicija vienija 37 nevyriausybines organizacijas, teikiančias tiesioginę pagalbą daugiau nei 16 000 prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų 29 šalyse.

„Prostitucija nėra asmeninis pasirinkimas. Tai pasirinkimo nebuvimas aukoms. Kas tikrai turi pasirinkimą – tai suteneriai ir moteris perkantys asmenys, kurie turi galią prieš moteris, kurias perka ar išnaudoja.“

Nusikalstamumą sukuria pirkėjai

Kalbėdami apie prostituciją pirmiausiai turime kalbėti apie sekso pirkėjus, kurie paskatina, remia ir palaiko žmonių pirkimą ir seksualinį išnaudojimą už pinigus. „Nuo pilno masto karo Ukrainoje pradžios paieškų internete naudojant raktinius žodžius „ukrainietės“, „eskortas“ ar „pornografija“ padaugėjo 600 proc.“, – pasakoja Héma Sibi. „Karas sukuria pažeidžiamumą – migracijos kelyje ar priverstinio persikėlimo metu moterys netenka namų, pajamų, palaikančio žmonių rato, jos tampa pažeidžiamos dėl gresiančio skurdo ir nesaugumo.

Vyrai tuo pažeidžiamumu naudojasi – jie žino, kad, tapusios pabėgėlėmis, ukrainietės greičiausiai atsidurs tokioje padėtyje, kai neturės kitos išeities, kaip tik parduoti savo kūnus. Ir jie tuo pasinaudoja ir specialiai ieško tokių moterų, kad galėtų jas nusipirkti ir išnaudoti.“

Būtent paklausa skatina prostitucijos sistemą ir yra seksualinio išnaudojimo pagrindas. Karai ir migracija dėl kitų priežasčių (ekonominė, politinė, ekologinė migracija) visuomet tokią paklausą sustiprina. Prekiautojai žmonėmis, suteneriai stebi ją ir kuria socialinį ir ekonominį spaudimą moterims užsiimti seksualiniais veiksmais už pinigus. „Europoje matome, kad 70 proc. prostitučių yra migrantės, turinčios labai sudėtingą praeitį,“ kalba specialistė.

„Po Rusijos invazijos į Ukrainą pastebėjome prekybos žmonėmis bangą. Pavyzdžiui, Berlyno raudonųjų žibintų kvartale, kur prostitucija legali, nuo karo Ukrainoje pradžios ukrainiečių moterų skaičius padidėjo penkis kartus.“

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pastebėjome prekybos žmonėmis bangą.

CAP turi organizaciją narę Ukrainoje, kuri teikia paramą prostitucijoje esančioms moterims Ukrainoje. „Jie mums pasakojo, kad vos po kelių savaičių nuo karo pradžios suteneriai jau laukė pasienyje, kad išvežtų ukrainietes į Europą. Ypač į šalis, kuriose prostitucija legali, kad jas būtų galima pirkti ir parduoti ir pasipelnyti iš to,“ – sako H.Sibi.

Manipuliacijos scenarijai

Įtraukiant nuo karo bėgančias ukrainietes į seksualinio išnaudojimo tinklus, pasitelkiami iš anksto suplanuoti scenarijai. Prekeiviai žmonėmis joms meluoja, kad kitoje šalyje jų laukia stabilus darbas, bus sutvarkyti migracijos dokumentai, leidimai gyventi. Jie psichologiškai manipuliuoja pažeidžiamomis moterimis – teikia joms paramą, ramina, guodžia. Taip jos patenka į jų spąstus.

Suteneriai dažnai naudoja ir „mylimo vaikino“ manipuliacijos metodą. Jie suvilioja moteris skirdami dėmesį, apsimestinę šilumą, dovanodami dovanas. Taip vyrai sukuria meilės ryšį ir įkvepia joms pasitikėjimo. Kai moteris įsimyli, jie imasi smurto. Ši taktika gali būti itin žiauri – vyrai naudoja grupinę prievartą, kankina, muša moteris ir taip jas priverčia parsiduoti kitiems.

Išnaudojamos specialistės

Nors prekybos žmonėmis ir įtraukimo istorijos rodo visai ką kita, įsitikinimas „jos pačios nori, pačios pasirinko“ vis dar itin dažnas. Kiek jis klaidingas, paaiškėja vos pradėjus analizuoti moterų istorijas. Migracija išmuša žmonėms iš po kojų pagrindą, kurį jie kūrė daugelį metų. Karjera, pajamos, kolegų ir profesinio lauko pasitikėjimas ir taip sukauptas socialinis kapitalas išnyksta atsidūrus svečioje šalyje, kurioje gyvenimą turi pradėti nuo nulio, dažnai kaip nekvalifikuota darbuotoja.

Nelikę draugų, palaikančio žmonių rato, vadinamojo „saugumo tinklo“. Galbūt nepripažįstamas moters diplomas, galbūt kalbos barjeras neleidžia dirbti pagal profesiją, jei ji – mokslininkė ar žurnalistė. Tarp prostitucija priverstų verstis žmonių yra buvusių gydytojų, mokytojų ir IT specialisčių.

Be to, daugelis ukrainiečių pabėgėlių tikėjosi, kad karas baigsis per kelis mėnesius ir jie galės grįžti į Ukrainą. Kai kurios moterys prostituciją pasirinko kaip laikiną būdą aprūpinti savo šeimą.

„Sėdėdamos mūsų laikinuose namuose moterys pasakoja, kad vienos turi išlaikyti nuo 10 iki 12 asmenų Ukrainoj. Tiek žmonių laukia jų pinigų. Aš privalau, sako jos. Kol paeinu, turiu uždirbti tuos pinigus. Tai moterys iš okupuotų zonų, po vidinio perkėlimo, moterys su profesijomis. Mes sutinkame medicinos seseris, buvusias pareigūnes, mokytojas. Yra moterų, kurios ir anksčiau buvo prostitucijoje. Tačiau jų dalis nėra didelė,“ – pasakoja K.Mišinienė.

Mokestis už išnaudojimą nėra pagalba

Įtraukti į šią rinką žmonės susiduria su išnaudojimo organizatorių melu ir manipuliacijomis. Moterys iš Venesuelos pasakoja buvusios apgautos, jog Lietuvoje prostitucija legali ir tik vėliau susidūrė su baudomis ir persekiojimu. „Joms sakoma, kad čia tu būsi apsaugota, kad bus tik su priemonėm (lytiniai santykiai su prezervatyvais – aut.past.) , kad tavo sveikata aukščiau visko“, sako Kristina Mišinienė.

Specialistė nurodo ir tai, kad jau pačioje pradžioje jos dažniausiai būna sutenerių ir tinklo organizatorių įstumiamos į kelių ar keliasdešimties tūkstančių eurų skolas už kelionę, būstą, sąvadavimą, apie kurias nežino prieš išvykdamos. Moterys verčiamos „atidirbti“ ir neturi kito pasirinkimo, nes joms grasinama susidorojimu, jos palaužiamos prievartaujant.

Aplinkybės priverčia užsiimti veikla, kuri vis dar dažnai visuomenėje matoma kaip labai lengva ir pelninga. Be to, perkantys moteris vyrai dažnai tiki, kad, mokėdami pinigus, joms padeda. Tačiau tai netiesa. Specialistės pasakoja, kad moterims tenka ne daugiau nei 20 procentų pajamų, gaunamų iš jų išnaudojimo, o jei ji įklampinta į skolas, neuždirba nieko. Jos turi išsimokėti labai dideles sumas prieš tai, kol gali pradėti siųsti pinigus į namus Ukrainoje. „Paskutiniu metu matome moteris, kurios yra siaubingoje finansinėje situacijoje, ir jos sako – tai yra greičiausias kelias man tuos pinigus gauti,“ – atskleidžia KOPŽI vadovė.

Trauma ir priklausomybės

Ypač svarbi prostitucijos reiškinio dalis – trauma, kurią patiria moterys (ir vyrai, priversti parduoti savo kūnus) ir kuri gilėja einant laikui. „JAV atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei 90 procentų prostitučių iš pirkėjų yra patyrusios bent vieną iš šių smurto formų: užpuolimas su ginklu, smaugimas, išžaginimas, išžaginimas objektu, fizinis, žodinis užpuolimas,“ – sako Héma Sibi.

„Ar aš gerai jaučiuosi, ar blogai, tai mano vidinė problema. Aš privalau susitvarkyti,“– cituoja moterų įsitikinimą Kristina Mišinienė. „Įsivaizduokit, kokią vidinę dramą jaučia moteris: vyras kariauja, ji pati parsidavinėja, kad išlaikytų tuos 10 žmonių. Vienas serga, kitas be darbo, trečias vėl… Ir ta drama gilėja. Sąlygos čia yra baisios. Pirkėjai nori sekso be apsaugų, nori gauti tai, ko negaus iš draugės ar žmonos. Aš net nesiplėsiu, ko jie jų prašo…“ – paaiškina ne vieną dešimtmetį tiesiogiai su aukomis dirbanti specialistė.

Pasibjaurėjimas pirkėjais, veiksmais, kuriuos jie verčia moteris atlikti ir jų smurtu, nuolatinė baimė būti užkrėstai lytiškai plintančia liga, sužalotai ar nužudytai verčia moteris imtis „anestetikų“. Tai – dažniausiai alkoholis, narkotikai. „Sutinku moterių, kurios sako: neapsvaigusi aš negaliu pradėti dienos. Tik apsvaigusi galėsiu sulaukti jos pabaigos,“ – prisimena vienos moters pasakojimą K.Mišinienė.

„Kodėl ji ne kasininke dirba?“

Kasdienis alkoholio vartojimas netrunka peraugti į priklausomybę, o tuomet rasti jėgų kreiptis pagalbos, gintis ar tiesiog atskleisti savo istoriją dažnai tampa nebeįmanoma be profesionalios pagalbos ir stipraus palaikymo.

„Ištrūkimo kanalėlis dar labiau siaurėja,“ – smurto rato sukuriamą moters tragediją atskleidžia KOPŽI vadovė. „Ateina momentas, kai ir vaikai, ir šeima, ir tie dešimt žmonių nueina į foną. Ji jau dirba tik tam, kad galėtų susimokėti [už medžiagas]. Ir suteneriai tą labai gerai žino. Jie siūlo. Žiūrėk, sako, būsi smagesnė, tau bus lengviau. Ir tikrai ne viena pradeda vartoti. Grupinis seksas, orgijos, iškrypėliškos praktikos, sadistinės praktikos. Žinoma, kad jai reikia kažko, kas padėtų visą tai pernešti.“

Specialistė pasakoja, kad visuomenė ir tarp politikų jau įsitvirtinęs klaidingas įsitikinimas, kad prekybos žmonėmis aukos – tai „blogos moterys“, o norinčioms išeiti iš prostitucijos trukdo ne tik stigmatizacija ir visuomenės smerkimas, bet ir galiojantys įstatymai ir pagalbos programų vakuumas.

„Jau yra tas naratyvas suformuotas, tai yra blogos moterys, pasileidusios moterys. Kodėl jinai ne kasininke „Maksimoj“ dirba? Tu bandai jiems aiškinti apie traumą, apie tai, kad iš viešnamio į „Maksimą“ peršokti negali, reikalingas palaipsnis išėjimas. Jiems nebeaktualu. Jei moteris nusprendžia išeiti iš kokio viešnamio ar nelegalaus butelio ir nedrąsiai nueina iki komisariato, pirmiausia ji bus nubausta, o tik paskui išklausyta, “ – sako Kristina Mišinienė.

Įstatymai palankūs pirkėjams ir suteneriams

Lietuvos įstatymai baudžia ir besiverčiančius prostitucija, ir žmones perkančius asmenis, tačiau pastarųjų nubaudžiama net dešimt kartų mažiau. Praėjusiais metais pradėtos vos 26 administracinės teisenos už žmonių pirkimą ir naudojimąsi prostitucija, šiais metais – tik devynios. Tačiau už vertimąsi prostitucija pradėtos net 262 administracinės teisenos, iki šių metų rugsėjo 1 dienos – 187.

Pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų darbuotojos karčiai juokauja – tai ką, moterys viena kitą perka? Ir jau rimtai pabrėžia – Lietuvoje, norint nubausti moterį perkantį asmenį, reikia įrodyti pinigų davimo, gavimo faktą. O tai itin sunku, nors vargu ar įmanoma patikėti, kad toks asmuo tiesiog atėjo apsidairyti ar aplankyti mylimosios. Lietuvos įstatymai dar labiau žlugdo moteris ir yra palankūs pirkėjams, sako pagalbą teikiantys specialistai. „Galbūt net nesuprasdami, visi žaidžia sutenerių naudai. Tegul nesąmoningai, bet kol kas žaidžia sutenerių naudai,“ – pasakoja K.Mišinienė.

Ne savo noru

Lietuvoje prasidėjus pilno masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą pabėgėliai buvo priimami itin šiltai. Žmonės kvietė juos į savo būstus, teikė nemokamas paslaugas, buvo palengvinta įdarbinimo procedūra. Tačiau nors žmonės kūrė aplink ukrainietes saugią zoną, šios moterys vis tiek yra labai pažeidžiamos. Jos gyvena ne savo šalyje, susiduria su kultūrinėmis kliūtimis, neturi tokių pačių teisių kaip savo šalyje, o tai gali paskatinti prostituciją.

„Manau, kad prostitucija turėtų būti analizuojama kaip mažų pažeidžiamumų sankaupa. Kai ši sankaupa tampa per didelė, atsiveria durys prostitucijai,“ – sako tarptautinės koalicijos vadovė Héma Sibi. „Jei Lietuvoje yra ukrainiečių moterų ir merginų prostitucija, tai reiškia, kad yra lietuvių vyrų paklausa jai. Prostitucija ir prekyba žmonėmi neegzistuoja be paklausos.

Vyrai, norintys pirkti žmogų seksui, yra pagrindinė Ukrainos moterų ir merginų, o kartu ir visų pasaulio moterų ir merginų prostitucijos priežastis. Prancūzijoje daugiau nei 80 proc. prostitucija užsiimančių asmenų yra prekybos žmonėmis aukos. Tai policijos pateikti skaičiai. Kai tai suvoki, nelieka labai daug erdvės argumentams, jog žmonės prostituciją pasirenka savo noru,“ – apibendrina specialistė.

Jei nukentėjai nuo prekybos žmonėmis kreipkis karštąja pagalbos linija 8 800 91119 Lietuvoje bei +370 616 91119 užsienyje, 24/7.