Prekybos milžinės „Maxima“ darbo skelbimas, kuriuo ieškoma parduotuvių vadovų Vilniuje, atkreipė gyventojų dėmesį. Jame rašoma, kad vadovo alga siektų 1,9–2,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tinklas argumentuoja, kad vadovams mokama kintama atlygio dalis, be to, priimami žmonės ir be patirties mažmeninėje prekyboje. Savo įžvalgų pateikė ir ekspertas.
Pastabesni socialinių tinklų vartotojai galėjo pamatyti „Maximos“ darbo skelbimus, kuriais ieškoma parduotuvių direktorių sostinėje.
Jame aiškiai įvardijama, kad atlyginimas siekia tarp 1225–1529 eurų „į rankas“, dirbti tektų penkias darbo dienas. Tarp naudų minimi papildomi motyvaciniai priedai už pasiektus rezultatus, sveikatos draudimas, papildomi partnerių pasiūlymai ir nuolaidos.
Skaitykite taip patSinoptikė paskelbė, kokių orų sulauksime savaitgalįVilniuje – dar vienas masinis atleidimas: IT bendrovė atleis daugiau nei pusę darbuotojųSulaukė internautų nuostabos
Tačiau skelbimas ne visų liko suprastas.
„4 tūkst. „į rankas“ ir bandom, už tiek dirbkit patys“, – rašė vartotojas.
Kitas žmogus lygino, kad suvirintojas už savo darbą gauna 3 tūkst. „į rankas“.
Dar vienas diskusijos dalyvis nusprendė pajuokauti: „Už tokią algą nebent direktoriaus kabinetą pašluoti galima.“
Komentarą palikusi Julija taip pat neslėpė nusistebėjimo: „Rimtai tokia alga „ant popieriaus direktoriaus?“, – klausė ji.
„Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė „Delfi“ patvirtino, kad darbo skelbime nurodytas 1900–2500 eurų mėnesinis atlygis yra bazinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių.
Pasak jos, pasiekus numatytus veiklos tikslus, papildomai mokama kintamoji atlygio dalis, kuri sudaro 25 proc. bazinio darbo užmokesčio.
„Šiuo metu parduotuvių direktorių ieškome į mažąsias „Maximos“ parduotuves. Parduotuvės direktoriaus atlygis priklauso nuo parduotuvės dydžio, joje dirbančios komandos ir valdomų procesų apimties, taip pat kandidato turimos patirties bei kompetencijų.
Didesnėse parduotuvėse dirba daugiau darbuotojų, vadovui tenka platesnė atsakomybė, todėl ir atlygis yra atitinkamai didesnis. Taigi skelbime matomo intervalo nereikėtų vertinti kaip visų „Maximos“ parduotuvių direktoriams mokamo atlygio“, – atsakyme „Delfi“ teigė E. Vareikytė.
Nereikalauja patirties prekyboje
Atstovės teigimu, pirmą 2026 metų pusmetį vidutinis bazinis darbuotojų darbo užmokestis buvo 10,9 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Papildomoms skatinamosioms premijoms šiemet numatyta beveik 19 mln. eurų.
Pasak E. Vareikytės, parduotuvių direktorių darbo skelbimai sulaukia kandidatų susidomėjimo, tačiau didžiausia konkurenciją dėl darbuotojų jaučiama Vilniuje.
Šiuo metu visoje Lietuvoje tinklas ieško septynių parduotuvių direktorių: po du – Vilniuje ir Klaipėdoje, o kitų trijų – pavieniuose šalies miestuose.
Įdomu, kad kandidatuoti kviečiami ir žmonės, kurie neturi patirties mažmeninėje prekyboje.
„Visus naujus parduotuvių direktorius 2–3 savaites apmokome, ir tik tada jie pradeda vadovauti savarankiškai. Parduotuvės direktorius „Maximoje“ yra parduotuvės veidas bei šeimininkas.
Mums svarbu, kad jie gerai suprastų kasdienę parduotuvės veiklą, gebėtų savarankiškai ir drąsiai priimti sprendimus, prisiimtų atsakomybę už parduotuvės apyvartą bei rezultatus ir mokėtų sutelkti komandą bendram tikslui. Sėkmingas parduotuvės direktorius yra tas, kurio vadovaujama komanda taip pat yra sėkminga“, – vardijo E. Vareikytė.
Jos teigimu, esama pavyzdžių, kai parduotuvių direktoriai, sukaupę patirties vadovaujant komandai ir valdant parduotuvės procesus, karjerą toliau tęsė centriniame „Maximos“ biure.
Francas: gal informacija nutylima ir dėl konkurencinės aplinkos
Darbo rinkos ekspertas, „Alliance For Rectruitment“ partneris Andrius Francas „Delfi“ komentavo, kad skelbime įmonė turėtų atskleisti informaciją apie tai, kad patirtis mažmeninėje prekyboje nebūtina, tačiau kartu svarstė, kad galbūt dalies detalių nenorima nurodyti dėl konkurencinės aplinkos.
„Prekybos sektorius išgyvena iššūkius, matome, kad pereinama prie mažesnių parduotuvių, o konkurencija jame yra pakankamai didelė. Turime ne vieną, ne du ir net ne keturis didelius žaidėjus. Reiškia, rinkos pasidalijimas visiškai nėra toks, kad kažkuriam vienam tektų 50 proc. jos“, – „Delfi“ sakė A. Francas.
Be kita ko, jis pastebėjo, kad darbuotojų skaičius mažmeninės prekybos sektoriuje mažėja ir tikėtina, kad trauksis ir toliau.
„Svarbu ir tai, ką reiškia žodis „direktorius“. Gal vieniems tai reiškia didžiulę organizaciją ir įmonę, bet nebūtinai su šiuo titulu ateina ir didžiulis atlygis. Bet parduotuvių vadovų atlyginimai iš tiesų nėra dideli. Tai priklauso ir nuo miesto. Galbūt Radviliškyje ar Kelmėje su tokia suma gali sukonkuruoti, bet Vilniuje tai būtų sunkiau. Skelbime turėtų būti aiškiai įvardijama, kokia jo tikslinė auditorija, pasakyti, kad gal nereikia prekybinės patirties, kad bus galima apsimokyti, persikvalifikuoti“, – įžvalgomis dalijosi ekspertas.
Pašnekovas taip pat svarstė, kad išeitis galėtų būti vidinių resursų ieškojimas – t. y. esamų darbuotojų paskyrimas į vadovo poziciją.
„Ypač kai turi tokį didelį tinklą ir daug parduotuvių. Galbūt ne toje pačioje parduotuvėje yra geras specialistas arba pavaduotojas, kuris galėtų vadovauti kitai parduotuvei. Bet tam reikia platesnio supratimo, ne bet ką galima padaryti vadovu“, – apibendrino A. Francas.
Šis straipsnis nustebino labiau nei 9 iš 10 pastarojo mėnesio straipsnių.
įprastaišskirtinė