Apie tai, kaip tinkamai pasiruošti Vėlinėms, išsaugoti tvarką ir pagarbą artimųjų poilsio vietose visus metus naujienų portalui Lrytas papasakojo „Laidojimo paslaugų centro“ komunikacijos vadovė Vilma Budėnienė.
Įvardijo didžiausias klaidas
Kapų lankymas Lietuvoje turi svarbią reikšmę – žmonės vyksta ne tik sutvarkyti kapaviečių, bet ir pabendrauti su savo artimaisiais mintyse, maldoje. Kaip pastebi V.Budėnienė, daugelis žmonių kapus aplanko ne tik per Vėlines, bet ir kitomis svarbiomis progomis.
„Lietuvoje yra išlikusi tradicija nuoširdžiai rūpintis kapais ne tik per Vėlines, bet ir per Motinos, Tėvo dieną, mirties metines, gimtadienius, taip pagerbiant mirusiųjų atminimą, parodant, kokie brangūs jie mums buvo.
Sutvarkius kapus ar paprašius tai padaryti kitų, o gal užsakius tokią paslaugą – lieka ramiau, kad artimųjų kapais yra pasirūpinta, kad jie nėra apleisti. Tai nėra tik žemės lopinėlio sutvarkymas, tai prisilietimas prie atminties, rūpestis artimaisiais tarsi gyvais, padėka, kad tie žmonės gyveno, mus mylėjo, darė gerus, prasmingus darbus.
Tėvai, tvarkydami vaikų kapus, tarsi dar ir dar kartą juos paglosto, priglaudžia, pasikalba. Kiekvienas baltas žiedelis, žvakutės liepsnelė, malda, pokalbis mintyse – tarsi palinkėjimas ramybės ir šviesos ten, kur gyvena jų sielos, kur tęsiasi gyvenimas toliau“, – jautriai kalbėjo „Laidojimo paslaugų centro“ atstovė.
Pasak pašnekovės, tarp lietuvių rūpestis kapais dažnai neapsiriboja tik Vėlinių laikotarpiu – žmonės stengiasi, kad artimųjų poilsio vietos būtų tvarkingos visus metus. Tačiau kartais iš gerų norų imamasi darbų, kuriuos geriau atlikti kitu metu ar kitaip suplanuoti.
Anot V.Budėnienės, tvarkant kapavietes, verta galvoti ne tik apie estetiką, bet ir apie praktiškus sprendimus, kad artimųjų amžinojo poilsio vietą metų eigoje prižiūrėti pavyktų kuo sklandžiau.
„Dažniausios klaidos – per didelis skubėjimas, neapgalvoti pirkiniai, skirtingų kompozicijų gausa. Taip pat, jeigu norima kažką sodinti ar tvarkyti, bet neatsižvelgiama į oro sąlygas, parenkamos netinkamos medžiagos. Pavyzdžiui, šaltuoju, drėgnuoju metų laiku klojamos trinkelės ar klijuojamos plytelės.
Klojant trinkeles ar dedant plokštę ant kapavietės miške, po medžiais, kur daug paukščių, spyglių ar lapų, reikia galvoti ne tik apie atsparumą, bet ir apie spalvą, ar nereiks dažnai plauti, valyti, šveisti. Tas pats ir su skaldele – kaip išrinkti spyglius iš akmenukų, kaip nušluoti, kad būtų švaru, tvarkinga“, – atkreipė dėmesį „Laidojimo paslaugų centro“ komunikacijos vadovė.
Pašnekovės teigimu, žmonės, norėdami, kad kapavietė atrodytų gražiai, dažnai persistengia. Viena iš dažniausių klaidų – perteklinis dekoravimas.
„Norėdami sukurti grožį, žmonės ant kapavietės padeda per daug dirbtinių gėlių, spalvingų žvakių, plastikinių elementų, kurie nedera tarpusavyje ir nekuria estetinio vaizdo. Tokie papuošimai dažnai atrodo netvarkingai, eklektiškai“, – sakė ji.
V.Budėnienė pataria neskubėti ir pirmiausia įvertinti, ko iš tiesų reikia, kad kapavietė atrodytų tvarkinga visą laiką. „Laidojimo paslaugų centro“ atstovė pasidalijo, kokius darbus svarbu atlikti tiek prieš Vėlines, tiek ir vėliau, lankant artimųjų kapus.
„Rekomenduojama nuvalyti paminklą, tvorelę, sutvarkyti žvakių likučius, išplauti vazas, išvalyti žvakėms įstatyti senus dėklus, nugrėbti lapus, spyglius, atnaujinti augalus.
Taip pat patartina pasirūpinti žole aplink kapavietę, nugenėti, apkarpyti daugiamečius medelius ar augalus, patikrinti takelio, tvorelių būklę, jei reikia – kapavietę papildyti skaldele ar smėliu, pakeisti juodžemį ar jį papildyti“, – komentavo ji.
Didelis dėmesys tinkamam augalų pasirinkimui
Pasak jos, labai svarbu pagalvoti ir apie sodinamus augalus – ar jie neišaugs per dideli, ar jų šaknys vėliau negadins paminklo pamatų, neužstos iškaltų vardų, raidžių, ar „neiškels“ tvorelės.
Jeigu sodinami nauji augalai, rekomenduojama rinktis žemaūgius, visžalius augalus, kurie atrodo tvarkingai visus metus, taip pat rinktis tuos, kurie nebijo šalčio ar kurie gražiai pražys pavasarį.
„Laidojimo paslaugų centro“ atstovė taip pat akcentavo, kad įrenginėjant kapavietę labai svarbu numatyti, kur plėtojasi šalia augančių medžių šaknys, o sodinant augalus įvertinti, ar jie lepūs, reikalauja dažno laistymo, ar bus, kas jais rūpinasi.
„Net ir pamerkiant gėles, reikia pagalvoti, ar bus, kas jas – nuvytusias ar sušalusias – sutvarkys, išmes, pakeis kitomis. Graži kapavietė – ta, kuri dera su aplinka, kuri nėra apkrauta dekoracijomis, kuri sutvarkyta apgalvotai, su meile“, – sakė V.Budėnienė.
Ne mažiau svarbus ir pats paminklo priežiūros klausimas – juk net ir tvirčiausias akmuo laikui bėgant praranda blizgesį, apsineša purvu ar samanomis. Tokiu atveju svarbu žinoti, kokias priemones naudoti, kad situacija nepablogėtų.
„Rekomenduojame naudoti specialias akmens priežiūros priemones, o jei jų nėra – švarų vandenį, minkštą šluostę ar šepetėlį samanoms, purvui nušveisti.
Nerekomenduojama naudoti agresyvių cheminių priemonių ir valiklių, nes dalis akmeninių paviršių gali būti padengti impregnantu arba laku. Granitui ar marmurui reikia skirtingos priežiūros, todėl geriausia pasikonsultuoti su specialistais“, – patarė pašnekovė.
Primena pagalvoti apie tvarumą
Artėjant Vėlinėms V.Budėnienė ragina pagalvoti ir apie aplinkos išsaugojimą. Pašnekovė pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip kapus puošti atsakingai.
„Rekomenduojama atsižvelgti į tvarumą ir aplinkos saugojimą, gamtos puoselėjimą – vengti plastikinių gėlių pertekliaus, daugybės žvakučių. Pastebime, kad vis daugiau kapinių lankytojų atsižvelgia į prašymą rūšiuoti atliekas ir prisideda prie gamtos saugojimo“, – sakė ji.
Visgi po Vėlinių kapinėse akis vis dar „bado“ nemažos krūvos sudegusių žvakučių, nuvytusių gėlių ir dirbtinių vainikų likučių. Specialistai primena, kad tinkamas šių atliekų sutvarkymas – tai ne tik tvarkos, bet ir pagarbos ženklas tiek mirusiesiems, tiek gamtai.
„Teisingai ir tinkamai rūšiuoti atliekas svarbu visur ir visada. Kapines administruojančios įmonės yra įrengusios atliekų rūšiavimo konteinerius, tad daugelyje kapinių yra atskiri konteineriai plastiko, stiklo ir žaliosioms atliekoms, taip pat – mišrioms šiukšlėms.
Dirbtinės gėlės, plastikiniai žvakučių indeliai, plastikiniai šiukšlių maišai – metami į plastiko konteinerį, stikliniai žvakių indeliai – į stiklo, o žaliosios atliekos, tokios kaip gėlių stiebai, lapai, spygliai, – į kompostui skirtas dėžes.
Kur mesti nesudegusias žvakutes? Jų nedera mesti į plastikui skirtą konteinerį – jas reikia išmesti į mišrių šiukšlių konteinerį. Kai kur yra pastatyti specialūs konteineriai žvakučių likučiams išmesti“, – dalijosi „Laidojimo paslaugų centro“ atstovė.
Pokalbio pabaigoje ji sakė norinti palinkėti, kad kapų lankymas būtų ne pareiga, o širdžiai brangus laikas.
„Juk tai ne vietos lankymas, o prisiminimas mūsų artimųjų, prisilietimas prie to, kas mums labai svarbu. Svarbiausia – ne žvakių kiekis ar gėlių gausa, o nuoširdus dėkingumas už kartu nueitą kelią, tyli malda, šviesus susikaupimas.
Tegul Vėlinės tampa nuoširdžiu pokalbiu su tais, kurių namai – mūsų širdyse. Tegul šis laikas primena, kad ilgesys, meilė ir dėkingumas niekada nesibaigia“, – jautriai kalbėjo V.Budėnienė.