Po susitikimo Kinijoje atsivėrė akys
„Mūsų derybininkai turi galimybę bendrauti atitinkamais kanalais. Tačiau kol kas tikriausiai derėtų kalbėti apie pauzę“, – kalbėdamas su žurnalistais, tarp kurių buvo ir naujienų agentūros AFP reporteris, pasakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis dar pridūrė, jog „negalima dėvėti rožinių akinių ir tikėtis, kad derybų procesas iškart duos rezultatų“.
Paklaustas, ar pauzė derybose nieko gero nežada, kokie yra Kremliaus norai, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ tvirtino, jog pirmiausia tenka konstatuoti, kad derybos niekada ir nevyko.
„Apie pauzę kalbama, nes mes pirmiausia įsivaizduojame, kad vyksta derybos tokios, kokios turėtų būti – tiesioginės arba trišalės. Tai yra Rusija ir Ukraina arba dar per vidurį JAV. Ir tai mes vadiname derybomis, ir taip su mumis paprastai ir manipuliuojama. Tačiau juk kai Putinas vyko į Aliaską, jau tuo metu buvo plačios diskusijos apie tai, kaip vyksta šitos politinės derybos dėl Ukrainos. Be Ukrainos tuo metu. Ir tos derybos buvo aprašytos kaip tokia labai plati geopolitinė šachmatų dėlionė“, – kalbėjo G. Mažeikis.
Jo teigimu, tokios derybos dėl karo pabaigos niekada nevyksta akis į akį, todėl reikia pamatyti, kokios dėlionės vyksta, kuriomis galėtų, pavyzdžiui, Vladimiras Putinas būti suinteresuotas.
Anot G. Mažeikio, šiose derybose kalbama ir dėl šiaurės maršrutų laivams, ir Arkties, ir dėl tos pačios Baltarusijos, ir dėl naftos pirkimo.
„Visa tai yra sudedamosios dalys visų šitų derybų. Beje, nuo visų šitų derybų taip pat priklauso ginklų tiekimas Ukrainai, sekasi ar nesiseka, daugiau gauna Ukraina arba mažiau gauna. Ir dar po to, kada įvyksta susitikimas Kinijoje, politikai, diplomatai pamato tokį dalyką, kad dabar vyksta nebe derybos dėl Ukrainos, o karas yra naudojamas kaip priemonė platesnėms kitoms deryboms. Kitaip tariant, ne dėl karo tariamasi, o karas palaikomas kaip spaudimo būdas, kad pavyzdžiui, JAV ir ES nusileistų kažkokioje tai vietoje“, – aiškino G. Mažeikis.
Iliuzija yra tai, kad karas – JAV prioritetas
Analitikai konstatuoja, jog iš baimės ES sutinka su daugeliu sąlygų, kurias siūlo Donaldas Trumpas. Jei ES nebijotų ir galėtų kažką padaryti, ar jau būtų padariusi?
„Taip, nes ES vis dar save įsivaizduoja aukos, kaip ir Ukrainos, pozicijoje ir todėl jai gali būti daromas spaudimas. Bet, pavyzdžiui, įsivaizduokime tokį dalyką, kad didžiosios ES šalys pradėtų tiekti ginklus Ukrainai vien tik dėl to, kad būtų atsižvelgta į ES interesus per Amerikos, Rusijos ir Ukrainos derybas. Ta prasme, kad ES neleistų užbaigti karo ir tada tokiu atveju pats karas taptų priemone spausti Putiną. Kitaip tariant, mes visą laiką manome, kad tariamasi dėl taikos, o reikia apversti aukštyn kojomis. Karas naudojamas, kad būtų galima susitarti, pavyzdžiui, dėl kokių nors ekonominių dalykų“, – tvirtino profesorius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pritarė dėl tokio daugiamobilumo šioje dabartinėje geopolitinio lūžio politikoje.
„Mes tą matome, visas pasaulis turbūt taip susijungęs technologiškai, per prekybą, ekonomiškai, per resursus ir tai nėra nieko naujo, visą laiką taip buvo. Mes čia, būdami Lietuvoje, gyvendami arti Ukrainos visą laiką norime, kad Ukraina būtų pirmas klausimas darbotvarkėje visoms pasaulinėms galioms. Sutinku, kad to mums reikia, to reikia tai pačiai Ukrainai, bet taip turbūt nėra ir taip niekada nebuvo, beje, nes čia iliuzijoje gyventume, jei manytume, kad Amerikai Ukraina ar karas Rytų Europoje būtų pagrindinis elementas. Trumpas pirmiausia atstovauja Amerikos žmones, jis buvo išrinktas pagal tam tikrus pažadus, kuriuos jis įvykdo. Suprantama, kad vidaus politika yra svarbiau“, – teigė G. Jeglinskas.
V. Putinas turi būti ne pakviestas, o priverstas ateiti
Tikri karvedžiai nelabai klausosi tautos nuomonės ir jie eina siekti pergalių. D. Trumpas vis pabrėžia, jog Amerikos žmonės nenori, kad būtų kišamasis į Ukrainos reikalus. Tačiau jei D. Trumpas būtų norėjęs, tą karą seniai būtų galėjęs sustabdyti?
„Nesu tikras, ar galėtų. Tokie buvo pažadai, tą labai gerai atsimename, kaip buvo ir 24 valandos, ir savaitė, ir taip toliau. Bet žinome, kad šitas karas yra žymiai sudėtingesnis“, – pabrėžė politikas.
Paklaustas, ar įmanoma sustabdyti karą Ukrainoje, G. Jeglinskas akcentavo, jog svarbūs yra du dalykai.
„Pirma, aš manau, kalbant apie derybas ar kabutėse derybas, bet Putino mes negalime kviesti į derybas, jis turi būti priverstas ten ateiti. Tai reiškia, kad reikia naudoti visas ekonomines, komercines, technologines priemones, kad iš tikrųjų priversti. Todėl reikia toliau duoti Ukrainai tokios ginkluotės, kad jie galėtų atakuoti tą pačią Rusiją. Sankcijos turi būti užveržtos visai kitame lygmenyje. Dabar tie pareiškimai iš Trumpo administracijos dėl nepirkimo Rusijos naftos, tai buvo adresuota pakankamai aiškiai Slovakijai ir Vengrijai, nes jos galvodavo, kad yra Trumpo sąjungininkės, bet taip irgi nėra. Trumpas atstovauja Ameriką, Amerika atstovauja save“, – teigė G. Jeglinskas.
Jis yra buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir pats puikiai matė, kad tiek pirmąją savo kadenciją, tiek dabar D. Trumpas realiai sukinėjo sąjungininkų rankas ir kojas, kad šie padidintų finansavimą gynybai. Kodėl jis taip griežtai ir ryžtingai nesielgia su V. Putinu?
„Jis iš tikro turi tokią, nežinau kaip pavadinti, pagarbą tokiems stipriems autoritarams, kurie sugeba išlikti valdžioje daug metų, čia yra jo minkštasis taškas“, – konstatavo G. Jeglinskas.