Prisiminimai apie žmogų, kurį vadino Dievu scenoje
Kalbėdamas su „Delfi“ Arūnas Valinskas neslepia, kad K. Smoriginas jam visada buvo ypatinga figūra. Jis prisimena, kad dar jaunystėje žiūrėjo į jį su pagarba, kaip į scenos autoritetą, o vėliau likimas suvedė ir bendram darbui.
„Jis man buvo dvejopas žmogus. Visų pirma jis buvo Dievas. Tas, į kurį žiūrėdavome dar mokykloje, kai eidavome į spektaklius, kuriuose jis vaidino. Man, ko gero, labiausiai įsiminė „Kvadratas“.
O kitas, antrasis Kostas Smoriginas, buvo mano kolega, su kuriuo teko nemažai dirbti. Jis režisavo Ingos koncertus, pats juose dalyvavo. Su juo esu bendravęs net tada, kai Nidoje atidenginėjome jo ranką. Tuomet jis koncertavo ir buvo nuoširdus patarėjas“, – pasakojo A. Valinskas.
Pasak garsaus prodiuserio, jų santykiai su K. Smoriginiu niekada neapsiribojo vien profesiniais reikalais. Jie kalbėdavosi apie kūrybą, gyvenimą ir ateities planus, kuriems, deja, nebuvo lemta išsipildyti.
„Esame netgi kalbėję pas jį namuose. Dalia mus buvo palikusi vienus. Sėdėjome jo virtuvėje, gurkšnojome arbatą ir kalbėjomės apie būsimus planus, kurie taip ir netapo realybe“, – prisimena jis.
A. Valinskas kalbėjo, kad K. Smoriginas buvo vienas tų žmonių, kurie visada rado laiko pasidalinti patirtimi. Vienas iš tokių momentų įvyko vakarą po spektaklio, kai jie ilgai kalbėjosi apie kūrybą.
„Beje, džiaugiuosi ir net didžiuojuosi, kad jis atėjo į spektaklį „Dviejų smegenų istorija“, kuriame vaidinome su Lina Rastokaite. Po spektaklio sėdėjome kartu, jis patarinėjo, ką ir kur, ir kaip daryti“, – sako jis.
Žmogus, be kurio neįsivaizduojamas Lietuvos teatras
Garsus vyras teigia, kad K. Smoriginas buvo ne tik didis aktorius, bet ir žmogus, kuris tvirtai stovėjo už savo vertybių, nebijodamas būti atviras ir tikras.
„Man Kostas vienas iš tų žmonių, be kurių neįsivaizduoju Lietuvos teatro, kino ir scenos. Labai džiaugiuosi, kad jis buvo mano gyvenime. Ir, kas keisčiausia, su Kostu nelimpa žodis buvo. Jis yra ir visada bus“, – sakė A. Valinskas.
Nors K. Smoriginas buvo sudėtingo charakterio žmogus, A. Valinskas pabrėžia, kad jo kūrybinė jėga ir talento platumas pranoko visus apibrėžimus.
„Aišku, artimiesiems – didžiausia užuojauta. Taip pat užuojauta visiems draugams, bičiuliams, kurie jį pažinojo ir turėjo džiaugsmo kartu dirbti. Jis nebuvo lengvas žmogus – jis buvo tiesiog tikrai didis aktorius, artistas, atlikėjas. Ir, kas įdomiausia, jis niekada nepykdavo, kai jį pavadindavau artistu, aktoriumi ar atlikėju. Jis sakydavo, kad jis yra viskas viename. Dabar prie to „visko“ prisideda dar vienas žodis – miręs. Keista, bet jam jis tinka“, – kalbėdamas su „Delfi“ mano garsus vyras.
Pokalbio pabaigoje A. Valinskas pripažino, kad mirtis vis dažniau pasiveja jo kartos kūrėjus. Tačiau jis tiki, kad kažkur anapus K. Smoriginas jau laukia geros draugijos.
„Nieko nepadarysi. Vis daugiau mūsų ten išeina ir laukia. Vis geresnė kompanija susirenka – tokia, pas kurią kartais norisi nueiti“, – sakė A. Valinskas.
Primename, kad Apie netektį soc. tinkle „Facebook“ pranešė jo sūnus, taip pat žinomas menininkas, Kostas Smoriginas jaunesnysis.
„Šiąnakt iškeliavo mano tėtis – Kostas Smoriginas“, – pranešė sūnus.
Užgeso gerbiamo Kosto Smorigino gyvybė
Scenos generolas. Juodžiausia tamsa ir skaidriausia šviesa viename asmenyje. Šančių paauglys, turėjęs visus šansus nueiti šunkeliais, bet nuėjęs į garsiausias pasaulio scenas. Būtų galima ieškoti dar daug apibūdinimų, tačiau visi jie tik iš dalies atspindėtų K. Smoriginą.
Lietuva jį gerbė ir mylėjo, tačiau dabar deja, beliko tik prisiminimai.
Karjeros kelias – kupinas įspūdingų patirčių
K. Smoriginas gimė ir augo Kaune. 1975 m. jis baigė Lietuvos konservatoriją ir pradėjo vaidinti Jaunimo teatre Vilniuje.
Per savo karjerą K. Smoriginas sukūrė daugybė reikšmingų ir sėkmingų vaidmenų ne tik teatre, bet ir kine, o ir pats surežisavo ne vieną spektaklį Lietuvos teatruose.
Savo dainuojamąja poezija publiką užburti Kostas sugebėjo nuo pat 1985-ųjų metų – nuo to laiko, kada prasidėjo jo koncertinis kelias. Tais metais kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu K. Smoriginas subūrė „Aktorių trio“. Drauge jie koncertavo ir Lietuvoje, ir užsienyje, išleido keletą albumų.
2000-aisiais Kostas ėmė rengti savo solinius koncertus. Jais žmones džiugino dar labai ilgą laiką.
Per karjerą K. Smoriginas buvo pelnęs ne vieną apdovanojimą. Tarp jų – ir 1999 metais jam įteikta Šventojo Kristoforo statulėlė, ir Ordinas už nuopelnus Lietuvau (2007 m.) bei kiti.
Rimtų sveikatos problemų turėjo jau prieš kurį laiką
Primename, kad dar 2017-ųjų rudenį K. Smoriginui buvo atlikta sudėtinga širdies operacija, tačiau po to savo gyvenimo tempo ilgą laiką jis tikrai nelėtino: Kostas rengė pasirodymus įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose, leisdavosi į tolimas gastroles ir tikino, kad tai – jam tinkantis ir patinkantis gyvenimo būdas.
„Tai įprastas mano tempas. Niekada jo ir nemažinsiu. Kai pripranti dirbti vienaip, sunku nurimti ir išeiti į pensiją. Greičiausiai niekada ir neišeisiu į pensiją“, – yra sakęs K. Smoriginas.
2018 metais negandų būta ir dar daugiau – K. Smoriginui teko susidurti su mikroinsultu ir insultu bei penktąjį kartą išgyventi sepsį.
Dainuojančio aktoriaus dabar gedi ne tik jo artimieji bei gyvenimo kelio bendražygiai, bet ir jo talento gerbėjai. Savo klausytojus ir pats K. Smoriginas visada primindavo labai mylintis.
„Žemai lenkiu galvą prieš savo klausytojus, jie yra lakmuso popierėlis, visą gyvenimą mane maitinantis. Nedainuočiau, jei žiūrovams nepatiktų, kam kankintis?!“, – yra teigęs jis.
Visgi, be scenos ir kūrybos savo gyvenimo K. Smoriginas įsivaizduoti tiesiog negalėjo.
„Esu menininkas. Tie, kas mane vadina aktoriumi, neklysta, teisūs ir tie, kurie sako, kad esu dainų autorius ir atlikėjas“, – kadaise teigė jis.
Didžiausias ramstis – žmona
2023-aisiais metais, vos atšventęs savo 70-ąjį gimtadienį, K. Smoriginas lankėsi „Delfi TV“ laidoje „Pas Editą“, kur meilių žodžių negailėjo ir savo žmonai Daliai. Kostas teigė, kad be jos jis būtų tiesiog niekas.
„Ji serga už mane, pastoviai visus koncertus lanko ir dar pastabas sako. Aišku, mane baisiai nervina, bet kartais labai neblogai pamato ir pastebi, ką aš blogai darau. Be jos gyvenimas būtų tuščias. Dabar galėčiau susivynioti į laikraštį, atsigulti į dėžę ir viskas“, – tada kalbėjo jis ir dar pridūrė, kad būtent žmona Dalia visada ir buvo tas žmogus, kuris jį palaikė ir gelbėjo ligos patale.