1 nuotr.
Daugiabučių modernizacija Lietuvoje. APVA nuotrauka
1. Rūsio konstrukcijų tvirtumas
Vienas svarbiausių kriterijų vertinant, ar daugiabučio namo rūsį galima pritaikyti priedangai, yra jo konstrukcijų tvirtumas. Sienos ir perdangos turi būti pakankamai atsparios sprogimo bangos, vibracijų ir kitam mechaniniam poveikiui.
„Dalis senesnių daugiabučių šiuo požiūriu turi neblogą pagrindą – jų rūsiai įrengti iš masyvių, mechaniniam poveikiui atsparių gelžbetoninių ar betoninių konstrukcijų”, – atkreipia dėmesį Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA)
Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
2. Saugūs įėjimai ir išėjimai
Priedangoje turi būti užtikrinta galimybė žmonėms saugiai patekti į patalpą ir iš jos pasišalinti. Svarbūs ne tik patys įėjimai ir išėjimai, bet ir iki jų vedantys judėjimo takai.
„Judėjimo takai, taip pat įėjimas į priedangą ir išėjimas iš jos turi būti pritaikyti riboto judumo asmenims. Jei tokios galimybės nėra, turi būti užtikrinta galimybė riboto judumo asmenį į patalpą nugabenti ir iš jos išgabenti padedant kitiems žmonėms”, – pažymi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Perspėjimo ir gyventojų apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Antanaitis.
E. Petrausko teigimu, priedangai turi būti numatyti bent du įėjimo ir išėjimo keliai. Vienas iš jų gali būti požeminis avarinio išėjimo tunelis, kuris leistų žmonėms pasišalinti ir tuo atveju, jei pagrindinis išėjimas dėl pastato griūties taptų neprieinamas.
3. Pakankamas plotas ir būtinos sąlygos žmonėms
Dar vienas svarbus kriterijus – rūsio patalpų plotas. Projektuojant priedangą turi būti įvertinta, kiek žmonių ja naudotųsi pavojaus atveju ir ar turimoje erdvėje pakaktų vietos visiems.
Ne mažiau svarbios ir sąlygos žmonėms saugiai išbūti priedangoje. Joje turėtų būti užtikrintas elektros tiekimas, apšvietimas, vėdinimas, vandentiekis, nuotekų šalinimas ir šildymas. Dalis šių darbų priskiriama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, kurioms modernizuojant daugiabutį taikoma 30 proc. valstybės parama.
Kadangi ekstremalios situacijos metu dalis inžinerinių sistemų gali sutrikti, rekomenduojama turėti ir autonominių žibintų, atsarginių baterijų ar kitų maitinimo šaltinių, geriamojo vandens, higienos bei pirmosios pagalbos priemonių.
4. Patalpų būklė ir jose laikomi daiktai
Numatant rūsyje įrengti priedangą, svarbu įvertinti ir tai, kaip rūsio patalpos naudojamos ir prižiūrimos kasdien.
„Viena didžiausių klaidų – daugiabučių rūsių praėjimai ir laiptai užkraunami įvairiais daiktais: dviračiais, baldais, dėžėmis. Be to, rūsio patalpose kartais laikomos degiosios ar pavojingos medžiagos. Pasitaiko atvejų, kai patalpos nėra reguliariai tikrinamos, todėl kritiniu momentu jos gali būti užlietos ar dėl kitų priežasčių netinkamos gyventojų apsaugai”, – teigia D. Antanaitis.
Vis dėlto rūsio pritaikymas priedangai nereiškia, kad taikos metu ši erdvė turi likti tuščia. Joje gali vykti gyventojų susirinkimai, bendruomenės veiklos. Svarbiausia, kad prireikus patalpą būtų galima greitai paruošti naudoti kaip priedangą.
5. Pritaikant rūsį priedangai – valstybės parama
Jei daugiabutis modernizuojamas, verta kartu įvertinti ir galimybę rūsį pritaikyti priedangai. Taip vienu metu galima spręsti ne tik namo energinio efektyvumo, bet ir gyventojų saugumo klausimus. Be to, kompleksiškai atnaujinant pastatą tokius darbus suplanuoti ir įgyvendinti paprasčiau.
Su energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis susijusiems darbams, pavyzdžiui, šildymo ir vėdinimo sistemų atnaujinimui, taip pat kitoms priedangos įrengimo priemonėms, tokioms kaip rūsio patalpų pertvarkymas ar papildomų išėjimų įrengimas, gali būti teikiama valstybės parama.
Šia galimybe nusprendė pasinaudoti ir Vilniuje, Pušų g., modernizuojamo penkiaaukščio gyventojai. Čia numatyta įrengti avarinio išėjimo tunelį ir angą, avarinio išlipimo šachtą, sumūryti sienas apsaugai nuo sprogimo, praplatinti durų angas, o išorės duris pakeisti šarvuotomis. Bendra šių darbų vertė – 15 tūkst. eurų.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas” finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
Užs.262

