„Jungtinių Valstijų sprendimas yra sustabdyti brigados, kurios padaliniai buvo keliose šalyse, rotaciją Europoje“, – teigiama ministerijos pranešime.
Anot ministerijos, to buvo galima tikėtis, atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos prioritetų pokyčius.
Pasak trijų JAV ir Europos pareigūnų, kalbėjusių su naujienų portalo „Kyiv Post“ žurnalistais, amerikiečių administracija šią savaitę pranešė Vakarų sąjungininkams apie savo sprendimą išvesti karius, o oficialus pranešimas turėtų būti paskelbtas artimiausiomis dienomis.
JAV kariai / DELIL SOULEIMAN / AFP
Pareigūnai, kurie visi prašė likti anonimais, nes neturi teisės aptarti vidinių svarstymų prieš oficialų pranešimą, teigė, kad karių skaičiaus sumažinimas neturėtų viršyti „daugiau nei bataliono“. Jie taip pat tvirtino, kad šis žingsnis „neturės didelio poveikio JAV operacijoms regione“.
Nors iš pradžių vidinėse diskusijose buvo svarstoma galimybė sumažinti karių skaičių ir Rumunijoje, ir Lenkijoje, tačiau galutiniame sprendime liko tik Rumunija, atkreipė dėmesį „Kyiv Post“ šaltiniai.
Tuo tarpu rumunų naujienų portalas „G4Media“, remdamasis šaltiniais valdžios institucijose, skelbia, kad Jungtinės Valstijos ne tik planuoja išvesti apie 800 savo karių iš Rumunijos, bet ir sumažinti kontingentą Bulgarijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.
Šaltinių teigimu, pranešimas apie 800 JAV karių išvedimą iš Rumunijos buvo paskelbtas spalio 27 d. per oficialias NATO procedūras. Tai yra Baltųjų rūmų sprendimas, todėl jis įsigalioja iš karto, tačiau teoriškai Kongresas dar gali jį pakeisti.
JAV kariai / Jose Luis Gonzalez / REUTERS
Rumunijos leidinys, teigdamas, kad sprendimas susijęs su keturiomis šalimis, nenurodo detalių apie karių išvedimo iš kitų šalių terminus, mastą ir kitas detales, o daugiausia dėmesio skiria tik Rumunijoje dislokuotam kontingentui.
Šis sprendimas priimtas išaugus nerimui, kai Rusija vis dažniau pažeidžia NATO šalių oro erdvę, įskaitant Rumuniją.
Tikėtina, kad galimo kontigento apkarpymo priežastys yra susijusios su platesniu Pentagono siekiu sutelkti išteklius ir papildyti savo pajėgumus Ramiojo vandenyno regione.
Tai atitinka Pentagone vykdomą pajėgų išdėstymo peržiūrą, kurios metu kruopščiai tikrinamos JAV Europos vadavietės užduotys, kad būtų atlaisvinti ištekliai, skirti Ramiojo vandenyno regionui – pagrindiniam Amerikos strateginės konkurencijos ir dominavimo centrui.
Užtikrino pagrindinius sąjungininkus
Rugsėjį susitikęs su naujuoju Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu, prezidentas D.Trumpas užtikrino, kad JAV karių skaičius Lenkijoje nebus mažinamas.
Karolis Nawrockis ir Donaldas Trumpas / Joyce Boghosian/White House / ZUMAPRESS.com
Susitikimo metu Amerikos lyderis pareiškė, kad JAV „niekada net negalvojo“ apie karių išvedimą iš šalies, ir pabrėžė: „Mes visą laiką esame su Lenkija“.
Šis pažadas Varšuvai suteikė tam tikrą palengvėjimą. Lenkijos vyriausybinio analitinio Rytų studijų centro vadovo pavaduotoja Justyna Gotkowska „Kyiv Post”pabrėžė šio patikinimo svarbą, bet pažymėjo, kad vis dar nerimaujama dėl JAV pajėgų buvimo Europoje.
„Bet kokį mažinimą mūsų regione Rusija supras kaip kvietimą“, – antradienį Lenkijos ambasadoje Vašingtone surengtame apskritojo stalo susitikime žurnalistų grupei sakė J.Gotkowska, pabrėždama, kad JAV karinis buvimas šiaurės rytų pakraštyje turi esminę „atgrasomąją vertę“.
Ji taip pat sakė „Kyiv Post“ korespondentui, kad rotacinius dalinius – tokius kaip šiuo metu esantys Rumunijoje – „lengviausia išvesti“.